?

Log in

No account? Create an account
January 2012   01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31
Varla

2011-07-26

Posted on 2011.07.26 at 07:38
Tags: , ,

Pradžia

2011-07-26

Iš pradžių maniau, kad taip bac – ir pripratau prie laiko skirtumo, nes antrąją dieną sąžiningai atsibudau šeštą ryto (kinai gi septintą nusprendė pusryčiauti). Bet paskui, link pietų (o kinai gi pietauja dvyliktą) ėmė pjaut miegas ir pjovė iki pat paskaitų pabaigos (o kinai gi paskaitavo nuo aštuonių ryto iki pusės devynių vakaro).

Gyvenu kambary su kine, dėstančia Kanadoje. Nieko ypatingo, tai nieko ir nepasakysiu. Ai, šiaip tai gyvenam kažkur konferencijų centre toli už Pekino, kalnai aplinkui. Vakar lijo, šiandien giedra ir karšta. Turiu taip pat prielipą mažą berniuką, pusiau kiną, pusiau ukrainietį. Pirmą dieną pasakiau jam vieną sakinį rusiškai, ir nuo tada prilipo :) Turbūt įsivaizduoja, kad moku rusiškai :D Kiek galiu, atsakau rusiškai, nors iš tiesų dažniau arba patyliu, arba atsakau kiniškai.

Paskaitos vakar buvo visą dieną, tokios paskaitiškos, su lektoriais, dėstančiais, kokių tūkstančius kinų kalbos vadovėlių jie išleidžia kiekvienais metais. Nejuokauju. Neprisimenu tiksliai statistikos, bet kinų kalbos mokomosios medžiagos poreikis pasaulyje skaičiuojamas tonomis. Labai juokinga. Klausimas tik, ar būtina leist tiek naujų, tiek skirtingų ir tiekos skirtingų leidyklų paruoštų.

Vakare perėjom prie vieno vadovėlio nagrinėjimo. Ten labiau ne vadovėlis, o, kaip jie vadina, „mokymo sistema“. Nes pagrindinė dalis yra visiškai elektronizuota, prieinama arba per internetą, arba per diskus/USB, arba dar gali mokykla savo intranete susiinstaliuot. Šiandien ryte šiek tiek pagyvėjo veiksmas, nes dirbom grupelėmis, ruošėme pagal tą vadovėlį pamokos planą. Įdomus procesas. Buvau grupėj su indoneziete, kine, dirbančia Vietname, ir kine, dirbančia, Amerikoje. Aš jau primokyta. Sėdžiu, bandau pakreipt linkme „užuot iškart skaitę tekstą, pagalvokime, koks mūsų mokymosi uždavinys“. Nesusišnekam. Stebiuosi savo sugebėjimu kiniškai kitiems grūsti savo nuomonę :D Prakišu iš dalies. Nors diskusijos eigoje vietnamietė vis šoka prie kompiuterio, sakydama „tai pirmiausia žodžių sąrašas, žodžių sąrašas“, bet amerikietė pritaria mano minčiai, kad pirmiausia reikia pakartoti ankstesnę medžiagą, reikalingą mūsų pamokoje. O paskui viskas apsiverčia: amerikietė ima parintis, kad nutolome nuo vadovėlio medžiagos, o vietnamietė pritariamai linksi į mano „mei guanxi, mei guanxi“ („nieko tokio“). Kaip grupė vis tik susifail‘inam. O vis tik, šitas huodong (activity) kažkaip išjudino grupę. Dabar pradėjome nagrinėti naują vadovėlį – ir nuo pirmos minutės netyla diskusijos, dalijimasis patirtimi. Įvairiai reaguoja šiaip. Štai viena kinė, dirbanti Amerikoje, staiga vidury paskaitos iškėlė klausimą, kodėl būtina iš studentų griežtai reikalauti laikytis hieroglifų brūkšnelių rašymo tvarkos. Prasidėjo arši diskusija per visą stalą ir per visą kambarį. Šalia manęs sėdinti kita kinė, dirbanti Korėjoje, bumbėjo, bumbėjo, paskui išgirdau, kad sako „taigi visiškai be ryšio šitie klausimai“. O man buvo taip įdomu klausytis :) Nes realiai dauguma šitų žmonių bent jau baigę kinų kalbos studijas, o kiti turbūt ir kinų kalbos dėstymo antrakalbiams studijas, tad tuos klausimus turbūt yra apmąstę ir išdiskutavę, o aš plaukioju truputį ne savo vandenyse.

Dar viena pedagoginė situacija. Vakar reikėjo prisistatyti. Kiniškai, žinoma. Kol visi po vieną prisistatinėjo , mano širdis pradėjo plakti greičiau. Tarsi nemokėčiau kiniškai pasakyti kelių paprastų sakinių apie save... Bet sudaryta stresinė situacija – paskaita, daug gimtakalbių, visi tavęs klauso. Tą jausmą reikia prisimint rugsėjui, kai klausiu naujokų pasisakyti klasėje.


Varla

Čia "už vakar". Linkėjimai iš Pekino

Posted on 2011.07.24 at 17:00
Tags: ,

2011-07-23, Kopenhagos oro uostas 

Pagalvojau, kad keisčiau turbūt nesu keliavus, bet tada prisiminiau, kaip pernai važiavau į „Renkuosi mokyti!“ atranką – bilietus nusipirkau mažiau nei prieš savaitę, atskridau vidurnaktį, kitą dieną ryte jau sėdėjau atrankoj iki pat vakaro, antrą dieną tvarkiau kitus reikalus, trečią dieną važiavome į Rygą su dar kitais reikalais, o vakare mane tiesiai iš Rygos pametėjo Kaunan į Londono lėktuvą.

Bet vis tiek ir dabar keistoka. Viskas atsitiko daugmaž per keturias savaites. Užpildžiau formas, gavau žinią, kad patekau (reikalas yra Konfucijaus instituto organizuojami savaitės trukmės kursai kinų k. dėstytojams, vykstantys Pekine), skubos tvarka pasidariau vizą, atstovai Londone man nupirko bilietus. Nupirko šiaip tai likus savaitei iki skrydžio, o paskui ilgai tylėjo, neatsiliepė dėl detalių, ir, likus dviem dienom iki skrydžio, staiga pakeitė skrydžio detales.

Buvau Sudeikiuose gi. „Renkuosi mokyti!“ 2 ten sugrįžo savaitei intensyvių mokymų. Bet jau buvau nusiteikus penktadienį važiuot į Vilnių, kad šeštadienį ryte sėsčiau į lėktuvą į Pekiną. Ir štai, ketvirtadienį gaunu žinią, kad skrisiu kitu lėktuvu, jau ne šeštadienį iš ryto, o šeštadienį apie pietus. Kas reiškia ką? Kas reiškia, kad Sudeikiuose galiu pasilikt dar vieną naktį, sudalyvaut bendruomenės vakare ir t.t. ir panašiai. Na gerai, drabužiai liks neskalbti, ai kaip nors su tais pačiais ir Pekine. O lagaminą teks šmaukšt šmaukšt susikrauti iš ryto.

Kadangi reikia suspėt į 6 ryto autobusą į Vilnių, miegot išvis neapsimoka, taigi nakties miego kiekis lygus 0, ir į autobusą įsėsta sėkmingai. Po maždaug 40 min autobuse pabundu nuo balsų. Autobusas sustojęs vidury plento, priekyje matosi posūkis į Toliejus, vadinasi, Molėtų dar neprivažiuota. Autobuso vairuotojas ginčijasi su keleivėmis. Pasirodo, sugedom. Taip sugedom, kad toliau važiuot nebegalim. Eeee... Bandau ką nors suvokt, bet nusprendžiu pasitikėt vairuotojo tikinimais, kad jis sustabdys mums kitą autobusą. Tik tai reiškia, kad namo parsigausiu jau vėliau. Vis dar miegu. Autobusas atvažiuoja, Vilniuje būnu pusvalandžiu vėliau, nei planavau, - ne taip ir prastai.

Na, dušas, greitai greitutėliai į parduotuvę ko nors pusryčiams, ups, nespėju nusilakuot nagų, beeet išsilyginam drabužėlius, daugmaž primetam, ko gali prireikti, sumetam tą viską į lagaminą, apsidairom apsidairom... prisimenam, kad neturim žalio supratimo, kurgi reiks važiuot nusileidus Pekine. Ok, dzin, greitai susisaugau reikalingus failus iš interneto kompiuteryje – Kopenhagoje laukdama lėktuvo persiskaitysiu. Iiiir – taksi, pakeliui prisimenu, kad nepasiėmiau Pekino viešojo transporto kortelės iš namų, blyn, teks naują įsigyt, bet whatever. Oi, ir Pekino žemėlapio neturiu. Whatever whatever. Kaip nors.

Štai, Kopenhagoje. Šešios valandos iki skrydžio. Aplink šmirinėja anglų skautų – prisimenu, kad kaip tik šiom dienom jie važiuoja į pasaulinę skautų jamboree Švedijoje, ir dalis tikrai transfer‘inasi Kopenhagoje. Jė jė jė. Labai kietos violetinės kėdės kompiuteristams Kopenhagos oro uoste. Pietūs brangūs. Kiek yra viena daniška krona? Oi, namie turėjau kažkokių užsilikusių juanių, nieko nepasiėmiau. Grynųjų visai neturiu, tik litus, bet Kinijos pinigų keityklose man iš jų jokia nauda. Taigi, neužstrik, kortele. Noriu miego. Miegot lėktuve beveik neišėjo. Kas bus Pekine. Paskaitos kiniškai – hahaha, visiškai nė vienas kiniškas žodis neskamba galvoje, nors užmušk.

Obettačiau – keliauti pusiau ekspromtu visai smagu.


Varla

Silva Rerum II

Posted on 2011.06.11 at 18:57
Tags: , , ,
Teatleidžia visi atidėti darbai; šiandien atsisėdau ir perskaičiau knygą.

Kristinos Sabaliauskaitės "Silva Rerum II", kaip ir pirmasis romanas "Silva Rerum", labai tinka tokiam skaitymui "nuo pirmo iki paskutinio puslapio". Kad ir barokiškai keliaaukščiai, ilgi įmantrūs sakiniai nevargina - priešingai, įtraukia taip, kad, baigęs skaityti vieną puslapio kito ilgumo atkarpą, nebegali padėti knygos į šoną, tenka skaityti antrą. Tai turbūt "Silvoje" ir yra žaviausia: gera, įdomu, malonu skaityti. Jokio varginimosi, bet ir toli gražu ne lėkšta.

Tiesa, lėkštumą galėtume prikišti fabulai. Antrajame romane ji stipresnė ir aiškiau išryškėjusi nei pirmajame, kur intriguojanti istorija ilgai, vangiai vinguriavo pora šimtų puslapių, o paskui per paskutinius keliasdešimt suskubo užsibaigti, taip ir palikdama skaitytoją nesupratusį: tai buvo čia kokia nors intriga ar nebuvo... "Silva Rerum II" pasakojimo tempą išlaiko daugmaž vienodą, ir intrigų gijų neskuba išrišti. Kita vertus, kažkokio prieskonio vis tik pritrūko.

Abiejose "Silvose" stipriausia yra detalus XVII-XVIIIa. Lietuvos gyvenimo aprašymas, o siužetas, deja, jame paskęsta. Šito laikotarpio Lietuvos istoriją sunkiausiai sekėsi mokytis... kažkokie švedai... kažkokie karaliai... iškalei, išlaikei egzaminą, pamiršai. Užtat K.Sabaliauskaitės romaną skaičiau mėgaudamasi, nes ji sugebėjo tą laikotarpį atgaivinti. Kad ir maro gydytojų kaukės iš negyvų paveikslėlių vadovėlyje, "Silvoje" užmaukšlintos vienam iš romano herojų ir iškart įgavusios daug didesnę prasmę. Tad už atgijusias detales - dešimt balų. Bet nors siužetas turbūt sąmoningai buvo suasmenintas ir su politinėmis sąjungomis, karais ir kariuomenėmis susietas tik tiek, kiek tai būtų galėję paliesti pačius romano herojus, to, pasirodo, nepakanka stipriai siužetinei intrigai sukurti.

Dar nepatiko paskutinė pastraipa. Varge, ir taip jau visame romane pernelyg mėgaujamasi atsitiktinumais. Daugeliu atveju autorė sugeba juos užglaistyti, manipuliuodama įvairiais požiūrio taškais: jos ilgieji sakiniai tiesiog meistriškai šokinėja nuo žvilgsnio prie žvilgsnio, taip ir matai nesibaigiančias panoramas kaip kokiame kino filme. Tačiau Jono Kareivio istorijoje užglaistymas visiškai nenusisekė, o paskutinė pastraipa nuvylė dar labiau.

Bet nieko, skaityti galima, ir reikia.



Ei, pas mus yra gerai :)
Laukiam ~~

Varla

Viskas viename

Posted on 2011.05.18 at 18:16
Viskas, viskas viename. Tarsi kokia pasaulio pabaiga artėtų.
Egzaminas, semestrai. Tu to to to neatsiskaitęs, tau neigiamas išeina, aš noriu išsitaisyt į septynis, galgaliususižinotsavopažymius, krūvelė papildomų darbų, kuriuos reikia ištaisyt iki rytojaus...
Pedagoginės veiklos tyrimas, lyg ir beveik pasibaigęs. Užduotys visokios studentiškos.
Sprendimai visokie.
Įdomumo dėlei, ar susirasčiau, kaži, dabar kokį darbą, jei dar po metų ar net dabar pat nuspręsčiau, kad mokykla - ne man? Na, kas ką turi man pasiūlyt su mano kvalifikacijom? :)) Išsilavinimas - magistras, profesija - neaiški, patirtis - mokytoja, auklytė ir truputį dėstytoja... :))

Konventas praėjo. Gerai buvo. Už tai ačiū anaiptol ir jos komandai. Kažkaip iš tiesų turbūt iš tų konų kur buvau, šitam buvo smagiausia trintis. Nepaisant to, kad nė vienos paskaitos normaliai neišgirdau (tik kažką apie undines, taip pat kad radiacinio pavojaus atžvilgiu saugiausia gyventi Kaune :D ir kaip iš polietileninio apsiausto etc pasidaryti laikiną apsaugą nuo radioaktyvių dulkių), bet užteko paties trynimosi ir bendravimo. Roko koncertas buvo gerai. Fotosesija buvo įdomiai. Pinhole'ai buvo uhuhu! Nors vis tiek įtariu, kad ne ta puse popierių įdėjau, nagi, atgrubnagiams tokiem kaip aš negalima leisti workshop'uose dalyvauti :D Jau skylutės skardoj badymas dvidešimt minučių - perspėjamas ženklas...



Varla

Dartas Veideris Vilniuje

Posted on 2011.05.07 at 22:14
Tags: ,


Nuotraukoje: lordo Darth Vader vizitas Vilniuje

Kas? Kodėl? Kada? Už ką?

Spausk čia arba ieškok Facebook - "Lituanicon 2011: BIO".


Varla
Posted on 2011.05.04 at 20:20
Tags:
Kinė dėstytoja šiandien smagų dalyką pasakė: kinai, gyvenantys Lietuvoj. (su Lietuva turintys ryšių? pamiršau) "Švyturio" alų vadina 誓为独立死 Shiweidulisi, kas išvertus pažodžiui reikštų "Prisiekiu mirti už nepriklausomybę" :))

Varla

Ko išmokstama dirbant mokykloje

Posted on 2011.04.05 at 17:22
Tags:
Kad per 10 minučių galima labai, labai daug nuveikti. Neįtikėtina, bet kartais ilgoji pertrauka (20 min) ima atrodyti kaip amžinybė.

Per 5min pasidaryti ir išgerti puodelį arbatos.

Nešiotis daugiau nei vieną mėlyną tušinuką, nes kas nors tikrai bus neatsinešęs.

Kalbant su vienu mokiniu, duoti ženklą kitiems trims, kad po sekundėlės prieisi ir prie jų.

Vienu metu išklausyti ir (daugmaž) suprasti penkių skirtingų klausimų apie namų darbus, neatsiskaitytus kontrolinius, prieš tris savaites rašytą ir neatsiimtą testą, peržiūrėti mamos raštelį ir sutikrinti elektroninį dienyną.

Nesidžiaugti, kad nieko nereikia veikti, kol mokiniai visą pamoką rašo kontrolinį, - atsigriebsi, taisydama vakarais.

Apie "Žmogų iš Nuuko" nieko doro nepasakysiu, nes pusę filmo pusiau pramiegojau, o ir šiaip prisipažįstu, kad ėjau, nes Grenlandija - egzotika gi. Na, gražu. Bet va iškart kažkodėl peršasi palyginimas su "Baltosiomis pievomis", kur dar gražiau, panašiai liūdna ir ramu, tik va žiūrėdamas labai stengies gaudyt kokį nors nuoseklumą, ir tik pabaigoje išryškėja, kad jis vis tik yra. "Pakeliui" yra grėsmė nuspręsti, kad filmas tėra "keistų" papročių rinkinėlis su nelabai giliai paslėpta filosofine tema.

Apie "Eurazijos aborigeną", bijau, irgi nieko gero neparašysiu, nes protingi žmonės jau rašė. Kiek Barto filmų esu mačius, šitas tikrai pasirodė kitoks... Ir, kaip ir kažkuri recenzentė "Kine", labai norėjau, kad filmas baigtųsi kadru su raistelyje šąlančiu Gena. Ten jis atrodė daug daug žmogiškesnis ir labiau pažeidžiamas ("nuogas" visomis prasmėmis) nei paskutinėje scenoje.

Na, o "Triukšmo garsai" didelio įspūdžio nepadarė. Nežinau, salė gana gausiai juokėsi. Man užteko pasišypsot. Ganėtina šyza, smagu pažiūrėt, bet ne daugiau.

Varla
Posted on 2011.03.27 at 18:33
Filosofija, I nailed you.
Ačiū, kad atėmei iš manęs savaitgalį. Aš to nepamiršiu.

Manęs nėra.
"aš esu viršūje pas Karlsoną kuris givena anstogo"


Previous 10  Next 10