?

Log in

No account? Create an account
January 2012   01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31
Varla

2011-07-30

Posted on 2011.07.31 at 07:45
Tags: , , , , , , ,
Prieš tai

2011-07-30

Vienu žodžiu, neišėjo man parašyti dienoraščio, nors galvoje tai visada jį rašau. Dabar sėdžiu Frankfurto oro uoste ir kovoju su miegu (Coca Cola ir panašiai). Atsėdėjau devynių su puse valandos skrydį iš Pekino, o dar reikia šešias valandas laukt iki skrydžio į Vilnių. Apmaudu, nes skrisdami Frankfurto link tai skridom virš Vilniaus :) Tai va, Kinijos laiku dabar jau gūdi naktis, į Lietuvą išvis atvyksiu Kinijos paryčiais, o kitą dieną iš ryto reikia būt darbe, tai jėjėjė.

Galiu dabar palyginti jau trijų aviakompanijų skrydžius į/iš Pekino. Finnairu anksčiau skridau, šįkart į priekį – SAS‘u, o atgal – Lufthansa. SAS‘as – ok, nors entertainment system keistokai veikia, neduoda pažiūrėt filmų nuo pradžios iki galo, tai ir nežiūrėjau, miegojau. Lufthansa truputį Pekine privertė sunerimt, kai atėjau registruotis, o ten sėdintis berniukas sako, nėr tavęs, kaipčiadabar, neturi popierinio bilieto?? Nebūtų Kinija... Nieko, savo superduper kinų kalba išaiškinau, kad bilietą man nupirko, turiu tik emailą, dar paklausinėjo, paskambinėjo, ir rado. Bet per skrydį Lufthansa jau visai patiko, nes pavėlavau užsisakyt vegetariško maisto, o stiuardesė ėmė ir surado iš kažkur fantastiškus vegetariškus canelloni, spėju iš business class nudžiovė :p

Skrisdama pažiūrėjau pora filmų: „The Adjustment Bureau“ su Matt Damon bei Emily Blunt, toks lengvas sci-fi. Na, į Emily Blunt man visada gražu žiūrėt :) Bet labiau patiko kitas, vokiškas, vadinasi „Almanya“, čiut neapsiverkiau, bet nenorėjau verkt, nes neturėjau nosinės :) Tikrai rekomenduoju. Genialumas paprastume: lyg ir nieko baisiai ypatingo, bet pataiko tiesiai į dešimtuką. Apie identitetą, emigraciją/imigraciją, kartų dialogą ir taip toliau (Vokietija-Turkija).

Tai štai. Dabar apibendrinant gal galima parašyti, ką iš šitos avantiūros gero išsivežu:

---
Iš tiesų buvo įdomu pabendrauti su kitais kinų kalbos dėstytojais. Geriau supratau, kaip mus Kinijoje mokė kinų kalbos ir kodėl. Geriau supratau tam tikrus kinų kalbos mokymo ypatumus, kurie skiriasi nuo anglų kalbos mokymo ypatumų ir todėl man vis knietėjo juos arba pakeisti, arba suprasti, kodėl taip daroma. Na, tarkim, standartiškai visa kinų kalbos pamoka/pamokų ciklas dažniausiai sukasi aplink „kewen“ – pamokos tekstą. Mokytojas dažniausiai pirma „fuxi“ – padeda pasikartoti seną medžiagą; tada supažindina su „shengci“ – naujais žodžiais, įveda „yuyandian“ – gramatiką ir panašiai; tuomet yra skaitomas „kewen“, na, ir tuomet seka visa kita, žaidimai, pratimai, kas tik nori. Dar vienas dalykas, apie kurį turėjau progos pamąstyti, yra kinų kalbos mokymas per „juxing“ – sakinių struktūras. Buvo įdomu paklausyti, kaip tą daro kiti. Ir dabar daug kas išties labiau makes sense.

---
Pasipraktikavau kinų kalbą – tas visada gerai :) Ir rusų spėjau pasipraktikuot, kas irgi gerai. Šiaip nesuprantu, kaip veikia mano smegenys, nes sėdžiu dabar, tarkime, Frankfurte, ir iškart automatiškai smegenys persiverčia į vokiečių kalbą. Einu Colos pirkti, galvoje sukasi „kann ich hier mit eine Karte bezahlen?“ tipo „broken Deutsch“, bet kai prieinu, liežuvis neapsiverčia, ir kalbu angliškai. Mano galvoje tupi keista vertimo mašina.

Va. O per misiją „Kinija“ įvykdyta štai kas:

--- Pavažinėta Pekino metro. Pekinas auga kuo toliau, tuo labiau. Vis išpuola apsilankyti kas dvejus metus – ir vis kažkas naujo. Labai akivaizdžiai naujo. Šįkart į/iš oro uosto sėkmingai važiavau metro – ką jau beveik būčiau galėjus padaryti prieš dvejus metus, bet neprisimenu kodėl nepadariau, o štai prieš ketverius nusigauti į oro uostą buvo dar daaaaug kebliau.

---Perbrista per balą-ežerą basom. Čia pačią pirmą dieną, išlipus iš metro pliaupė, o Pekino uni. campus‘e kaip tik man skersai kelio susidarė didžiulė bala. Tai ką, pasiraitojau džinsus, nusiaviau batus, čiupau lagaminą į ranką ir perbridau. Buvo džiaugsmo aplinkiniams kinams.

---
Užlipta į vietinės reikšmės kalnelį. Užlipta į Didžiosios sienos atkarpėlę.

--- Pavalgyta: jianbing, suannai, tas keistas arbatinis želė :), mantou, youtiao, zhou, korėjietiškam restorane – ir pupelių skonio ledai (skaniau, nei skamba :))! Išgerta naicha.

--- Paragauta anksčiau neragauto maisto, rekomenduoto kinės (liangpi). Nes paprastai nevalgau, ko nepažįstu. Viskas įtartina. Taip.

--- Pažiūrėta nebaisiai juokinga humoro laida per kažkokią Guangxi televiziją ir nusistebėta, kad tiek daug suprantu.

--- Įsigyta „Santi san“ (trečia tokios scifi trilogijos dalis, kurios antros dalies vis dar neperskaitau)

---
Namo vežama beveik viskas, kas pažadėta: sausas tušas, žalia arbata, kinietė (sic), Coca Colos skardinė (sic). Deja, su Starbucks puodeliu neišėjo, nes šventas įsitikinimas, kad Pekino oro uoste tikrai bus Starbucks‘as pasirodė besantis klaidingas... :( Apskritai tuštoka Pekino oro uoste parduotuvių ir kavinių prasme. O kavinėse kainos, be abejo, kosminės, bet čia jau visų oro uostų savybė.

--- Galiausiai – geras pusdienis Pekine praleistas visiškai atostogiškai. Tiesiog vaikštinėjant, valginėjant, pirkinėjant, per daug negalvojant. Daug žmonių, daug purvo, daug šiukšlių, daug lietaus, daug karščio... kaip visada: nervina, bet vakare kažkodėl pagalvoji, ei! Čia juk Pekinas. Čia juk jėga.


Comments:


anaiptol
anaiptol at 2011-07-31 16:31 (UTC) (Link)
na tai dabar pasakok, kas ta kinietė!
Barbora
starlin_elvea at 2011-07-31 18:39 (UTC) (Link)
Ksi paklausiau, ką parvežt iš Kinijos, paprašė parvežt kinietę. Tai va, parvežiau :)
Na, tokią miniatiūrinę... ;)
Previous Entry  Next Entry