Varnėnė rūke

Su vienu filmu man baisiai nesisekė: DVD, pirktas Kinijoje, veikė puikiai lygiai iki pusės filmo, paskui užstrigo. Emulis labai nenorėjo tempti, laukiau ilgiausiai... Galų gale parsisiunčiau. Aišku, be jokių subtitrų, net kiniškų, kas jau negerai. Kadangi filmas gan žinomas, turėjau didelių vilčių rasti ką nors internete - ir radau. Tačiau subtitrų greitis pasirodė esąs netinkamas. Taigi šiandien pagaliau pasižiūrėjau filmą gabalais: pirmą pusę pakartojau per tą patį nelaimingą DVD, antrąją - vis užmesdama akį į subtitrus .txt byloje...

Bet filmas dėmesio tikrai vertas. Kalbu apie Zhang Yango "Prausyklas" (洗澡, Xizao, angl. Shower). Pavadinimą tiksliau būtų versti kaip "Prausimąsi", mat filme kalbama ne tik apie viešąsias prausyklas, kuriose vyksta didžioji dalis veiksmo, bet ir apie kitus prausimosi būdus bei ypatumus. Tačiau "Prausyklos" skamba gražiau...

Tai - gražus sentimentalus filmas. Tiktų angliškas žodis "smooth". Zhang Yangas yra toks arčiau "mainstreamo", jo filmus žiūrint labai giliai kapstyti ieškant prasmių ir teorijų nereikia, bet ir lėkštais jų niekaip nepavadinsi. Tas prasmių, simbolių tinklelis išsikerojęs plačiai ir "Saulėgrąžoje", ir "Vakar", žiūrovas gauna peno ir akims, ir smegenims - ir sielai.

"Prausyklų" veiksmas, kaip minėjau, vyksta viešojoje prausykloje, priklausančioje senyvam vyriškiui. Čia kiekvieną dieną renkasi seni klientai: jie mirksta didelėse voniose, kalbasi, ginčijasi, klausosi radijo, atsineša vabzdžių kovoms, yra masažuojami ir gydomi. Prausyklų šeimininkui viską prižiūrėti padeda protiškai atsilikęs jo sūnus Arminas (Erming) ir samdomi darbininkai. Vyresnysis sūnus Daminas (Daming) jau seniai nesilankė namie - dirba toli pietuose, ekonomiškai klestinčioje zonoje, Šendženo mieste. Bet štai netikėtai Daminas sugrįžta... Pasirodo, Arminas jam išsiuntė atviruką su piešinėliu, kuriame pavaizdavo miegantį tėvą. Daminas tai suprato kaip žinią apie tėvo mirtį... Grįžęs jis randa tėvą sveiką gyvą. Kaip jam atlaikyti tėvo kaltinimus, kad sugrįžęs tik pažiūrėti, "ar tikrai miriau"? Ar labai toli vienas nuo kito nutolęs tėvas ir sūnus? O jaunesnysis brolis - ar Daminas jo gėdijasi, ar moka atlikti vyresniojo pareigą? Ar moka, galų gale, suprasti, ką tėvui ir broliui reiškia jų prausyklos?

Be trijų pagrindinių personažų, yra keli spalvingi smulkesni. Išties tai yra filmas apie šeimą ir apie bendruomenę. Prausyklas, stovinčias senų tradicinių bendruomeninių namų (siheyuan) teritorijoje, ruošiamasi griauti kartu su visu kvartalu. Po to čia išaugs dangoraižiai. Visi senieji gyventojai, bičiuliai ir priešai, susitikdavę voniose, išsiskirstys po nežinomus naujuosius rajonus, kur nebebus bendrų prausyklų, kur kiekvienas turės savo atskirą vonią, o ir vabalai, deja, daugiaaukščiuose neišgyvens. Tai, kas kažkam buvo visas gyvenimas, išdraskoma, pakeičiama visiškai nauja bendruomeniškumo forma. Juk žmonės, augę dideliuose kiemuose, kuriuose spiesdavosi po keletą šeimų, dabar keliasi į atskirus butus.

Tikrai rekomenduoju pažiūrėti, jei tik pavyks susirasti versiją su subtitrais. Filmas sukurtas prieš devynerius metus, bet aktualus ir šiandien: apie dėl Olimpiados griaunamas hutong gatveles iš spaudos turėtų žinoti net ir su Kinija nieko bendro neturintys.

Prie vis dar naikinamų barštelių ir ausyčių nusprendžiau pasidovanoti dar vieną džiaugsmą - filmą pagal Pullmano knygų serijos pirmąją knygą "Auksinis kompasas" (tik aš ją kažkada seniai skaičiau kitu pavadinimu - "Šiaurės pašvaistė". Ir, turiu pasakyt, pašvaistė - daug tinkamesnė). Na, už "Žvaigždžių dulkes" gal maloniau akiai, bet kad už "Narniją" būtų subtiliau (kokių atsiliepimų girdėjau), nepasakyčiau. Narnijoj nors buvo į ką akis paganyti, o čia Danielis Craigas tik pasirodo ir pasislepia po to :) 开玩笑 :) Disclaimeris tam, kas jau ruošiasi pulti: nėra taip, kad filmas man nepatiko vien dėl to, kad "čia gi fantasy - fi". Fantasy kaip stilius-žanras yra gerai, bet vat kažkodėl kokia Ursula LeGuin man patinka, o Pullmano tolimesnių knygų visai netraukia skaityt...  Pačiam filme labai daug ką sugadina tie patys faktoriai kaip paprastai - įžanga, kurioje tiesiai šviesiai išklojama viskas, nebelieka jokios paslapties ar įdomumo ir aiškiai parodoma žiūrovam, kad jūs čia atėjote žiūrėti mūsų įspūdingojo animacijos, spec efektų ir kostiumų šou, o istorija - ma ją bala. Trūksta "kablingesnės", ne tokios atviros pasakojimo formos ir technikos. Mažiau paaiškinimų, žmonės, mažiau paaiškinimų! Žiūrovas gi ne idiotas. Na taip, tiesiog nepakliūnu į šito filmo kūrėjų "target audience". Prisimenu, buvo kažkoks prancūziškas ne prancūziškas filmas prieš pora metų... Na, kaip jie, "Neliečiamieji"? "Nenugalimieji"? Ant liežuvio galo. Tenais buvo kažkur į tą pusę. Taigi toliau nemalant, jei turit atliekamus keliolika litų, netingit nuvažiuoti į CCP ir šiaip atsipalaidavę pažiūrėt gražų reginėlį (ir dar jeigu jūsų nenervina sausakimša salė), galit investuoti į tokią atrakciją... bet...

Užtatai pamačiau, kad kitą savaitę GALA festivalis rodys dar pakankamai šviežią Zhang Yango "Grįžimas namo". Originalus pavadinimas, kaip ir dažnai kinų literatūroj, kine, kasdienybėj ir visame kame, susideda iš keturių rašmenų, sudarančių posakį/patarlę, kuriuos kinai vadina 成语 (chengyu - čengju). 落叶归根 luo ye gui gen pažodžiui reiškia "lapas krituolis [turi] grįžti prie šaknų". Pasak mano storulio chengyu žodyno, dažnai šis posakis vartojamas norint pasakyti, kad, žmogui mirus, jo kūnas turėtų grįžti namo. Būtent toks yra filmo siužetas - vienas darbininkėlis per didelius vargus gabena į gimtąjį kaimą kitą, netikėtai begeriant užvertusį kojas. Šiaip nepasakyčiau, kad baisiai geras ir ypatingas filmas, daug farso, tačiau dar ne taip blogai, kaip pačiuose tuose plačiosioms masėms valgydinti skirtuose kinų filmuose ar TV serialuose. Zhang Yangas - tas pats režisierius, kuris režisavo prieš pora metų "Kino pavasaryje" rodytą "Saulėgrąžą". Vienas iš labiau oficialiosios ideologijos užduodamos melodijos besilaikančių režisierių, todėl gal ne toks įdomus, bent jau man, tačiau užkabinančių momentėlių yra. Taigi jei įdomu pažiūrėti į jaunesnės nei Zhang Yimou ar Chen Kaige kinų kino kūrėjų kartos darbą, nieko labai intelektualaus nesitikėdami galite nueiti pasižiūrėti "Grįžimo namo". Bus gražių Kinijos kaimo vaizdų ir net laidotuvės su visokiom miestiečiam jau ko gero egzotiškom tradicijom. CCP rodys gruodžio 30 d. 18:30, sausio 1 d. 18:20 ir sausio 3 d. 21:00.

Ir dar vienas atradimėlis - 色,戒 (Geismas, įspėjimas) plakatas. Pasirodo, jį pas mus rodys jau kitą savaitę! Štai tau ir pasirinkimas - pas mane kompiuteryje jau guli... Bet gal, iš patriotizmo? :)


TAISA: Ale kaip keista, dabar ima aiškėti, kad ir tas pažįstamas skautas, ir anas, ir dar trečias... :)