Varnėnė rūke

Man nusibodo šiaip jau čia putotis ar kažką bandyt daryti, nes kuo toliau mokausi, tuo labiau man atrodo, kad taip ir turi būt ir kad visokie mano pasipiktinimai paprasčiausiai kvaili. Na bet...

Pavyzdžiui, kodėl mano kolegei, kuri metus praleido Indijoj ir irgi mokėsi tiktai hindi kalbą, reikėjo laikyt tik du egzus ir parašyt kursinį? O kitai kolegei, kuri mokėsi Taivanyje, išvis - vieną egzą ir kursinį? Ir dar gandai, be abejo, apie kitas tris merginas, kurios iš Indijos grįžusios taip pat laikė tik du egzus. Tie gandai, atėjus į centriuką, paneigiami žodžiais "nežinau, negirdėjau, turbūt kažką supainiojot". Esmė čia yra, kad jeigu yra kažkokių priežasčių (pvz. KLR universitetai neatitinka kokybinių reikalavimų, o Indijos ir Taivanio - atitinka; kad tos merginos turėjo surinkusios dvigubai daugiau valandų nei mes), tai tegu pasako, o ne... Nes dabar kaip iš mėnulio dalijami tie įskaitymai neįskaitymai. Nu ir dzin man egzas kaip pats faktas. "Egzas" - tai ne tai, kad atėjai, parašei, gavai pažymį. Juk iš esmės tai yra išmokimas kurso, kuriame nebuvai, neturi programos arba turi apytikslę... Tai yra procesas iki egzamino, ne pats atsiskaitymas. Ir va man to proceso kažkodėl šešis kartus daugiau nei kolegei...

SKAIDRUMAS? M?

Aišku, tai, kad man "nesimokosi", yra mano asmeninė problema, tačiau šešių egzaminų ir kursinio per dvi savaites perspektyva nevilioja turbūt nieko. Ypač kai nepripažįsti mokymosi "bilekaip" ir viską nori daryti iki galo - nes kursai, galų gale, išties svarbūs tavo studijuojamai specialybei. Aš nekaltinu universiteto, kad apskritai tuos egzus liepia išsilaikyti: kitos išeities nėra, nes į mūsų programą priėmimas vyksta tik kas antri metai, todėl kartoti kursą pakankamai sudėtinga, taip pat tie kursai, kuriuos praleidau, kaip sakiau, yra svarbūs specialybiniai (konfucianizmas, daoizmas, budizmas...), todėl užlopyti skyles skirtingomis kinų kalbos pamokomis neišeina. Tačiau mokymasis savarankiškai mokymuisi savarankiškai nelygu. Tūkstantį kartų būtų lengviau, jeigu:

1. Gautume tikslias kurso programas bei egzamino klausimus. T.y. ne abstraktų kurso sandą, o konkrečias temas, kurias eisim, ir pagal kurias būtų galima mokytis, o ne taip iš lempos pagal kokį gūglį rastą enciklopedinį straipsnį "bendrai ta tema". Kuo daugiau raktažodžių ir paaiškinimų, kurie užvestų ant kelio.
2. Prie kiekvienos temos būtų nurodyta persiskaitytina medžiaga.
3. Ta nurodyta medžiaga būtų prieinama - o tai reiškia, kad nereikėtų blaškytis tarp kursiokių konspektų, penkių bibliotekų ir JSTOR. Kad VISA privaloma literatūra būtų nukopijuota ir padėta fakulteto (mūsų atveju - centro) bibliotekoje, į kurią galėtum ateiti ir ramiai sau viską išmokti. Suprantu, kad informacijos ieškojimas grūdina studentą, tačiau kai tą reikia daryti šešiems skirtingiems egzaminams, tai, atleiskit, čia jau yra universiteto nepagarba studijuojančiam. Aš asmeniškai net ir nesivarginu į tas bibliotekas eiti, o va jei būtų centre, nueičiau ir kokybiškesnes žinias gaučiau... kaip rezultatą...
4. Galiausiai, tik su keliais dėstytojais susisiekiau internetu, bet su daugiau kažkaip nekilo ranka, nes kai yra elementariai neatsakoma į tavo elektroninius laiškus, tai apie kokį bendravimą galima kalbėti.

Kitaip tariant, savarankiškumas savarankiškumu, bet šio to ant lėkštutės ir aš norėčiau. Bent jau desertui.