Varnėnė rūke

"Iskos kelionė": įdomus gal labiau ne kaip meno kūrinys, o kaip socialinė kritika ar paprasčiausiai vizija į tą Europos kampą, kurio nematom ne tik mes, bet turbūt ir šalia gyvenantys. Jokiu būdu nesakau, kad filmas blogai susuktas, priešingai - viskas profesionalu ir įtaigu, tiesiog ta socialinė "misija" nori nenori iškyla į pirmą planą. Pirmiausia, kas į akis krinta:, -tai purvas. Visur purvas, kuriame murkdosi nieko, išskyrus geriančius tėvus, neturintys vaikai. Tema ne nauja, kaip ir prekyba žmonėmis, bet tokių filmų vis dar reikia. Apie žmones, kurie neįsišaknija, nes nėra kur, todėl jų gyvenimas yra kaip nuolatinė klajonė - iš vieno purvyno į kitą. Be to, šitame vengrų filme kalbama apie vaiką: nei šiokį, nei tokį, net nesuprasi, mergaitė ar berniukas, kol nepasisako. Pabaigoje Iska sako sumuštai parduoti plukdomai merginai: "Aš noriu namo." Mergina atsiliepia: "Namo... O kur tai?" Nors žinome, kad ekrane - Vengrija, taip yra ir pas mus, ir kitur. Visur pilna to paties gilaus purvo, kurio niekas neįstengia (ar nenori) iškuopti.

P.S. "Filmas-siurprizas" bus šviežutėlis Mike Leigh "Happy-go-lucky". Ech, labai noriu pamatyt, bet Pavasaryje neišeis... Sally Hawkins - be galo įdomi aktorė.