[Švietimas] Rimčiau
Posted on 2007.08.24 at 21:12
...o dabar kiek konstruktyvesnių pamąstymų, nors, kaip visada, neprofesionalių (disclaimer: ankstesnis įrašas su šituo nesusijęs).
Taigi. Praleidau aš metus užsienio universitete, ne *** juk maliau, o mokiausi, kasdien, sąžiningai, paskui dar egzus laikiau, antrą semestrą išvis mokiausi vos ne dvigubai daugiau dalykų, nei laikiau egzus (likusieji tiesiog neužfiksuoti egzų lape). Tačiau mūsų universitetuose (atrodo, tik VDU truputį kitaip?) yra labai jau nelanksti programų sistema. Nemačiau aš ten jokių studijų planų, tačiau iš to, ką žinau, tenka įsivaizduoti, kad parašyta programoj: va studentas turi gauti tiek tiek kreditų per visą studijų laikotarpį; iš jų [įrašykite labai mažą skaičių] - vadinamieji "pasirenkamieji ir laisvieji" dalykai, o visi kiti [įrašykite labai didelį skaičių] - privalomieji dalykai. Tai va tie privalomi dalykai yra tai, be ko aš teoriškai negaliu būti sinologijos studijų bakalaurė. Todėl tos valandos, kurias praleidau Nankino universitete, teoriškai gali būti įskaitomos tik kaip pasirenkamieji ir laisvieji dalykai, taip pat vienas privalomasis dalykas - kinų kalba. O visokie kitokie ne kalbos dalykai (kaip antai kaligrafijos pagrindai - aš šito kurso pažymio per klaidą neturiu, bet net jei turėčiau - arba Kinijos kino istorija) gali būti įskaitomi tik tuo atveju, jei jų tematika yra artima tiems privalomiesiems, kuriuos praleidau (dabar svarstau: ar būtų man "Kinijos tautines mažumas" įskaitę kaip "Etnonacionalizmą"? Vargu, bet...). Mūsų sistema neleidžia susidaryti savo programos tokios, kokia man atrodo naudingesnė, kokios noriu pati. Gal, pavyzdžiui aš rinkčiausi Kinijos kino istorijos kursą, jei toks būtų VU, bet jo nėra, todėl va pasirinkau Nankine, ir kodėl man negali to įskaityti kaip kreditų? Amžina ir neįveikiama (šiuo metu) OC problema - dėstytojų trūkumas. Na, bet aš pvz. savo ateities su Tibeto studijomis visiškai nesieju. Kodėl man negalėtų būti sudaryta galimybė vietoj tibetologijos įvado lankyti japonologijos įvadą su japonologijos pirmakursiais, kitais metais - Japonijos istorijos kursą vėl su jais, ir taip minoriniu kursu vietoj tibetologijos pasidaryti japonologiją? Ar todėl, kad bijoma nesurinkti anei jokios grupės tibetologijai?
Čia, deja, ne tik Lietuvos problema. Pavyzdžiui, mano kambariokei vokietei universitetas jokių (absoliučiai jokių) kreditų iš Kinijoje praleistų metų neįskaitė (tiesiog pasiėmė akademinių atostogų ar kažkas panašaus), nes paprasčiausiai Kinijos universitetų standartai laikomi neatitinkančiais Vokietijos universitetų standartų. Čia jau kitas klausimas... Man įdomu, kaip yra su Erasmus: ar nelanksčioji mūsų programų sistema taip pat apkrauna studentus ir neleidžia jiems patiems spręsti, iš ko turėtų susidėti jų išsilavinimas?
Taigi. Praleidau aš metus užsienio universitete, ne *** juk maliau, o mokiausi, kasdien, sąžiningai, paskui dar egzus laikiau, antrą semestrą išvis mokiausi vos ne dvigubai daugiau dalykų, nei laikiau egzus (likusieji tiesiog neužfiksuoti egzų lape). Tačiau mūsų universitetuose (atrodo, tik VDU truputį kitaip?) yra labai jau nelanksti programų sistema. Nemačiau aš ten jokių studijų planų, tačiau iš to, ką žinau, tenka įsivaizduoti, kad parašyta programoj: va studentas turi gauti tiek tiek kreditų per visą studijų laikotarpį; iš jų [įrašykite labai mažą skaičių] - vadinamieji "pasirenkamieji ir laisvieji" dalykai, o visi kiti [įrašykite labai didelį skaičių] - privalomieji dalykai. Tai va tie privalomi dalykai yra tai, be ko aš teoriškai negaliu būti sinologijos studijų bakalaurė. Todėl tos valandos, kurias praleidau Nankino universitete, teoriškai gali būti įskaitomos tik kaip pasirenkamieji ir laisvieji dalykai, taip pat vienas privalomasis dalykas - kinų kalba. O visokie kitokie ne kalbos dalykai (kaip antai kaligrafijos pagrindai - aš šito kurso pažymio per klaidą neturiu, bet net jei turėčiau - arba Kinijos kino istorija) gali būti įskaitomi tik tuo atveju, jei jų tematika yra artima tiems privalomiesiems, kuriuos praleidau (dabar svarstau: ar būtų man "Kinijos tautines mažumas" įskaitę kaip "Etnonacionalizmą"? Vargu, bet...). Mūsų sistema neleidžia susidaryti savo programos tokios, kokia man atrodo naudingesnė, kokios noriu pati. Gal, pavyzdžiui aš rinkčiausi Kinijos kino istorijos kursą, jei toks būtų VU, bet jo nėra, todėl va pasirinkau Nankine, ir kodėl man negali to įskaityti kaip kreditų? Amžina ir neįveikiama (šiuo metu) OC problema - dėstytojų trūkumas. Na, bet aš pvz. savo ateities su Tibeto studijomis visiškai nesieju. Kodėl man negalėtų būti sudaryta galimybė vietoj tibetologijos įvado lankyti japonologijos įvadą su japonologijos pirmakursiais, kitais metais - Japonijos istorijos kursą vėl su jais, ir taip minoriniu kursu vietoj tibetologijos pasidaryti japonologiją? Ar todėl, kad bijoma nesurinkti anei jokios grupės tibetologijai?
Čia, deja, ne tik Lietuvos problema. Pavyzdžiui, mano kambariokei vokietei universitetas jokių (absoliučiai jokių) kreditų iš Kinijoje praleistų metų neįskaitė (tiesiog pasiėmė akademinių atostogų ar kažkas panašaus), nes paprasčiausiai Kinijos universitetų standartai laikomi neatitinkančiais Vokietijos universitetų standartų. Čia jau kitas klausimas... Man įdomu, kaip yra su Erasmus: ar nelanksčioji mūsų programų sistema taip pat apkrauna studentus ir neleidžia jiems patiems spręsti, iš ko turėtų susidėti jų išsilavinimas?
