Ir vėl į paviršių plaukia kovotojai už Tibeto nepriklausomybę. Apskritai tai nesu susidariusi tvirtos nuomonės šituo klausimu ir vengiu diskutuoti (ir apskritai politikoj esu žalia kaip obuolys). Nes nors ir daugmaž žinau, kaip ten buvo Qing laikais (nori nenori prisimeni Lietuvą carinėje Rusijoje, bet gal palyginimas ne toks jau ir tinkamas), tuo labiau - kas per "išlaisvinimas" įvyko praeito amžiaus vidury, iš tiesų situacija kebli. Kad ir dėl Dalai Lamos teisių į valdžią: kaip suprantu, kita budistinė atšaka/sekta, nuo ar tik ne XVIa. buvusi priversta būti šešėlyje dėl Gelukpos iškilimo, nelabai ir norėtų Dalai Lamos sugrįžimo. Kinijai Tibetas kaip kraštas šiaip visai nenaudingas, ko gero. Ir ką ten tose aukštumose rasi... nieko, iš esmės... Teko skaityti spėjimą, kad po kiek laiko Kinija spjaus į Tibetą būtent dėl šios priežasties. Bet problema čia vidinė: jautrūs Tibeto, Sindziango, Taivanio regionai tarpusavyje susiję nepriklausomybės siekiu (Taivanio padėtis, be abejo, sudėtingiausia). Jei bent vienam kažką pavyks išsikovoti, užsimanys ir kiti. O Sindziangas - bene šeštadalis KLR teritorijos... Dykumingos, tačiau ir ten esama kažkokio gero. Beje, Sindziange uigūrai periodiškai vis patriukšmauja. Man atrodo, gan akivaizdu, kad tibetiečiai specialiai pasistengė sukrust prieš Olimpiadą, kai visi Amnesty International, UN ir kitos tarptautinės organizacijos tik ir žiūri Kinijos pusėn. Ir Taivanis juk labai garsiai pareiškė neįsileisiantis olimpinio deglo. Taip, ši vasara nusimato gausi pareiškimų, sprendimų, įvykių ir t.t...
Varnėnė rūke
Apie kiną, kinus, universitetus ir kitokias nuobodybes
