Varnėnė rūke

Man truputį gaila tų griuvėsių, kurie buvo išdidžiai užsiėmę gerą Kosciuškos gatvės vietą priešais Kalnų parką (prie Sluškų gatvelės). Na, anksčiau ar vėliau turėjo kažkas ateiti ir nugriauti tas liekanas, tačiau... Ten buvo tokia siena. Kiekvienąkart, pro ją eidami, sakydavom, kad reikia nufotografuoti, bet taip ir nesuspėjom. Baisiai egzistencinė siena, nes tiesiog tokia viena ir stovėjo: su anga langui ir dar viena - durims (o gal ir pačios durys buvo? nebepamenu). Portalas į kitą pasaulį. Adresą turėjo, net pašto dėžutę, regis. Šalia dar buvo du mediniai namai, apgriuvę, benamiai ten gyvendavo. Vienas jų dar kurį laiką išliko, bet, šalia kylant naujiesiems nykiems daugiabučiams, be abejo, įvyko "atsitiktinis gaisras", ir liko tik griaučiai su stogo degėsiais.

Tačiau iš tiesų šiandien dar labiau gaila yra ko kito: grįžtant namo, laiptinėje pasitiko trys kikenančios paauglės smailomis kepurėmis, dar kažkokiais dzinguliukais ir, žinoma, kraitelėmis. "Pokštas arba saldainis!" - užtvėrė man kelią. Dieve, ir ką man dabar sakyti. Pasiūlyti tą daryti per Užgavėnes? Paklausti, ar žino, kodėl šitas metas skirtas mirčiai? Išdidžiai nusukti galvą? Tepasakiau: "Atleiskit, šitos šventės nešvenčiu". Merginos sukikeno.

Išties šlykštu, man pačiai - šlykštu, sakau atvirai. Purto nuo to, kad Maximoj guli moliūgų skulptūrėlės, kad Copy 1 švietėjos apsirengusios "skeletinius" marškinėlius... Anksčiau daug labiau purtydavo per "Valentynkę", nes ana ne tik visuotiniais vakarėliais pasireikšdavo, bet ir milijoninėmis širdutėmis įsismelkė į mokyklas, darbovietes, prekybos centrus, informacijos priemones. "Helovinas" buvo daugiau klubų ir besiklubinančių šventė. O dabar... še tau, boba, devintinės... laiptinėje... Tai, be abejo, neišvengiama. Kaip Kinijoj mane purto "Kalėdos", nes jie iš jų pasiėmė ir dar labiau sukičino tik kalėdų senelius, girliandas bei Merry Christmas, taip purto fasadiniai helovinai su švento Patriko dienom. Globalizacija - ir dar "istoriją rašo nugalėtojai" efektas. Po šimts, yra tiek "bendražmogiškų" švenčių, kurias galėtume visi švęsti, na, nežinau, AIDS diena, diena be automobilio, visos tos "one world" tipo dirbtinės, tačiau užtat iškart savo prigimtimi globalios šventės. Nenoriu gyvent Lietuvoje, kurioje Jack-o-lantern žino kiekvienas bamblys, o ožio kaukės nė vienas nebemoka pasidaryti.

TAISA: Va ką tik tiesiogine to žodžio prasme fiziškai grūdau durnelius per duris. Ir, įsivaizduokit, nėjo bjaurybės. KAIP NORIU UŽVAŽIUOT KAM NORS!!!