| Current music: | 渡口 (nereali kiniška daina) |
| Entry tags: | kinai, kinija |
Vis dar Kinijoje
Skaitau dabar knygą, kurią paėmiau iš į Tailandą išskridusios Katie, nes ji baigė skaityti, o kuprinė buvo kimšte prikimšta. Vadinasi "River Town, Two Years on the Yangtze", aut. Peter Hessler. Autorius ir dar vienas amerikietis dvejus metus gyveno nedideliame Sichuan provincijos mieste Fulinge, dirbo vietiniame pedagoginiame koledže anglų kalbos, kultūros ir literatūros dėstytojais. Kolei kas perskaičiau gal tik ketvirtį, bet nuo pat pirmų puslapių supratau, kad nemažai Hesslerio patyrimų labai jau pažįstami. Nepaisant to, kad jis Kinijoj gyveno prieš dešimtmetį, ir tame mieste jiedu su Adamu buvo apskritai vieninteliai užsieniečiai...
Prisiminiau, kaip prieš važiuodama į Kiniją neturėjau žalio supratimo, kokia ji yra, kaip atrodo. Kas, kad išklausyti "kinų kultūros įvado", senosios Kinijos istorijos kursai, kas, kad visokių nuotrupėlių prisigraibyta kalbos pamokose ir iš gandų. Filmuose, galų gale, matydavai tik kokią Qin arba Tang dinastiją, geriausiu atveju - Kultūrinę Revoliuciją, o jei šiuos laikus, tai daugiau Honkongo ir Taivanio filmuose. Ko man laukti ten važiuojant - čia buvo didžiausias klausimas, ir bergždžiai klausinėjau ten jau buvusių. Nežinau, gal jos tiesiog nesumojo, ko nesuprantu, ar kaip atsakyti. O gal tingėjo, gal, galų gale, manė, jog reikia pačiam nuvažiuot ir pamatyti. Bet aš dabar ten važiuosiantiem galėčiau papasakoti. Galbūt ne taip sklandžiai ir gražiai kaip Hessleris, tačiau...
Pirma pasakyčiau: labai daug kas priklauso nuo to, kur važiuoji - nuo miesto, jo dydžio ir atvirumo pasauliui, žmonių, su kuriais bendrausi ar susidursi, išsilavinimo. Tačiau gali būt tikras: čia, Kinijoje, net jei namie įpratai būt toks, kaip ir visi, neišvengiamai esi kitoks ir iš kitur. Todėl iš tavęs automatiškai tikimasi kitokio elgesio, manierų ar dar ko nors, kas tik šaus tavo stebėtojui į galvą. Taip, stebėtojui, nes Kinijoj nuolat esi stebimas, atvirai ir dargi pranešant: "Laowai", "Waiguoren", blogiausiu atveju "Yangguizi" (foreign devil), kurį Katie tvirtina girdėjusi Panzhihua. Tačiau dar dažniau - tiesiog "hello" su visom jo keistom kiniškom modifikacijom. Tas hello gali gerokai įsipykti, tačiau kinai nesupras, kuo tu nepatenkintas - žinau, bandžiau aiškinti.
- Prašau daugiau mūsų nebešaukti "Hello".
- M? Mes čia taip įpratę šaukti. Tai kaip tuomet šaukt?
- Nereikia šaukt.
- Bet kaip tuomet šaukt?
Gali būti, tau dėmesys patinka. Man jis irgi patinka, bet tuomet, kai jo noriu pati ir laukiu. Nuolatinis dėmesys visur kur erzina: kai žmonės į mane spokso Vilniuje, žinau, kad šiandien atrodau arba labai gerai, arba labai blogai. O Kinijoje žmonės į tave spokso visada. Kai ant kelnių užsidrebi šaukštą padažo, jie į tave spokso lygiai kaip ir kai pagaliau pavyksta netikėtai normaliai apvesti pieštuku akis.
Vilniuje mes spoksome į juodaodžius ir siauraakius, bet, bent jau didžioji dauguma, iškart nusukam akis, kai jie atsigręžia. Vengiam badyt pirštais, o jei badom, tai, išskyrus pakiemių vaikigalius, nešaukiam iš paskos: "Žiūrėk, užsienietis". Atrodo, jau keliolika metų, kai "balti" ir kitų spalvų žmonės gali lankytis Kinijos Liaudies Respublikoje. Atrodo, tokiam mieste kaip Nankinas, kur užsieniečių per dieną sutinki bent kelis, o universiteto apylinkėse - keliolika, jei ne daugiau, visi turėtų būt įpratę. Bet kur tau... Laowai - žodis, kurį išmoksi net nenorėdamas.
Stebėjimas gali atbaidyti nuo daugelio dalykų. Eiti į, tarkim, kompiuterių gatvę, man stresas, nes žinau, kad ten, kur man reikia nueiti tiktais pasižvalgyti, mane kiaurai vers žvilgsniai ir iš paskos aidės angliški ir kiniški kvietimai: "Come in, come in, come in", "Beautiful girl", "Ni xuyao shenme?" ("Ko ieškai?"). Ne, ne todėl, kad šiandien įsisegiau naujus auskarus ir dėviu sijoną virš kelių, kai kinės aplinkui visos su kelnėm. Ir ta pastaba, kurią nugirdau per DcD garsus ausyse - "Kokia graži!" - buvo skirta todėl, kad aš balta. Balta oda - labai gražu. Aukštas ūgis - labai gražu. Tiesa, kiniškais standartais per stora, betgi - laowai. Beautiful girl, missy.
Taip pat, jeigu esi baltas, ko gero, šneki angliškai. Tavo tikrasis vardas vadinamas "anglišku vardu". Ar tu iš Amerikos? Ne? Iš Britanijos? Ne? Kanados? Irgi ne? Atsiras ne vienas ir ne du, kurie ims tave ignoruoti, nes negali jiems papasakot, kaip Amerikoj gerai. O jei esi, tarkim, kanadietis, kaip Tammy, apsidžiaugs, kad gali padėti pažįstamam, kuris kaip tik ruošiasi emigruoti ten. Be to, kaip laowai, by default esi turtingas ar bent jau turtingesnis, nei kinai. "Jūsų tėvai turbūt labai turtingi" - staiga metė plaustininkė Yangshuo. Mes su Liepa atsakėm, kad kaip ir ne. "Vis tiek už mus daug turtingesni" - nukirto. Ir tai tam tikra prasme tiesa, nes mūsų pinigai Kinijoj vertingesni, nei mūsų šalyse, tačiau švaistytis jais mažai kas nori, studentai juk. Ir kaip visada jiems yra galas. Ne visi kinai tą gali suprasti. Tammy, keliaudama į Hainanį, sutiko tris kinus verslininkus, kurie išsižiojo, išgirdę, koks Kanadoj vidutinis metinis uždarbis. Tačiau jie niekaip negalėjo suprasti, kai Tammy jiems aiškino, kad ir pragyventi Kanadoje yra septynis kartus brangiau, tik aikčiojo, kad gali susikrauti ten aukso kalnus.
Kinai didžiuojasi savo šalim ir šimtąkart tau pakartos, kad jų istorijai penki tūkstančiai metų. Bet jų didžiavimasis neretai atrodo perdėtas, patetiškas, tuo nebetenkantis savo prasmės. Užtenka užeiti į bet kokį muziejų, kuriame yra angliški paaiškinimai. Kiniškų taip greitai dar negaliu visų praryti, todėl neskaitau, tačiau angliški po poros salių ima atrodyti vienodi. Vidutinis užrašas gali skambėti taip: "Šis dramblio kaulo vėrinys buvo rastas ten ir ten tais ir tais metais, manoma, priklausė tam ir tam, datuojamas tada ir tada. Iš kairės matome tokį ir tokį įrašą, dešinėje pavaizduota tas ir tas. Apvadai auksiniai. Vėrinys padarytas labai meistriškai ir atskleidžia jo gamintojo išskirtinį talentą, mokėjimą sujungti tradiciją su iš šalies atėjusiomis įtakomis. Tai nepakartojamas šito tipo vėrinių pavyzdys!" Tokios pat retorikos buvo pilnas angliškas trumpos kinų kino istorijos vertimas. "Šis filmas atskleidė tautos kančias... pagrindinė aktorė pademonstravo puikią savitvardą... nepakartojamai fantastiškas... įspūdingas..." Kai viskas įspūdinga, nebežinai, ar jie patys tuo tiki.
Manau, po dar pusės metų galėsiu papasakot dar daugiau. O gal išties reikia patirti pačiam. Bet jokiuose universiteto kursuose, jokiuose filmuose Lietuvoje to negirdėjau ir nemačiau...
P.S. Pažiūrėjau šiandien Ang Lee "Sense and Sensibility" su Emma Thompson, Kate Winslet, Hugh Grant ir - ohmygod - Alan Rickman. Reikia pasakyt, kaip ekranizacija - gera. Nors galbūt Jane Austin pakankamai lengva ekranizuoti. Maloniai nustebino Hugh Grantas. Apskritai aktoriai labai gerai parinkti, ypač patiko Mr. Palmer, ir Mrs. Jenninngs labai taikli. Reikia dabar perskaityt "Emma" ir susirast filmą.
![[info]](http://p-stat.livejournal.com/img/userinfo.gif){kind=small}
starlin_elvea) wrote,
