Varnėnė rūke

Norėjau rašyt, kad susimaišė visas klimatas totaliai, nes nebeužuodžiu pavasario, kaip kad anksčiau, net nuo sausio patykom ateinantį užuosdavau, bet kwietkelis pranešė, kad jau pavasaris, tai nusprendžiau, kad mano uoslė atbuko.

Dar prisiminiau, kaip pernai dievažijaus, kad su kolegom Š. ar A., ar V., ar šiaip belenkuo, mokančiu dainuot, išnešim savo fantastines dainas į gatvės muzikos dieną, ale toji šiemet kaiptyč sutampa su Lituaniconu, taigi Vilniaus senamiestis gaus apsieiti be mano ir taip niekad neįgyvendinamų idėjų.

O kiaušus Velykom dažiau kaip ir Kinijoj, - violetiniu kopūstu (na, su kariu jau nebesicackinau :)). Taaip, anie kiaušinaičiai - pats didžiausias mano pasididžiavimas iš Kinijoj praleistų metų.

Kas dar... negaliu susikaupt rimtam darbui (iGoogle man paslaugiai primena, kad liko 2 mėnesiai 19 dienų iki galo), tuomet nusprendžiu, kad čia dėl neišsimiegojimo, bet kai atsigulu miegot, vėl pradedu graužtis, kam miegu, juk tiek daug padaryti reikia, tuomet atsikeliu, imu kompą ir žiūriu filmą, o ryte atsibundu ir nusprendžiu, kad šiandien tai jau tikrai pradėsiu rašyti pirmą skyrių. Žodžiu, po senovei.

Su pavasarine vėlių švente - Velykomis.