| Barbora ( @ 2008-05-08 00:46:00 |
| Entry tags: | subjektyvu |
Iš čia:
Jis pridūrė, kad visuomenė turėtų liautis vadovautis stereotipu, kad vairuoti yra žmogaus prigimtinė teisė. „Ne kiekvienas yra gimęs vairuoti. Visi įsivaizduoja, kad jeigu meška važiuoja dviračiu, tai kiekvienas būtinai turi vairuoti automobilį. Jauni vairuotojai turėtų nuvažiuoti į aikštelę Molėtų plente, kad pažiūrėtų, kas nutinka viršijus greitį ar nesilaikant Kelių eismo taisyklių. Ten stovi automobiliai, kurių vairuotojų jau nebėra gyvų“, – patarė pašnekovas.
Taip, turiu aš teises. Jau treji metai. Paskutinį kartą prie vairo sėdėjau 2006 m. liepą. Man nejauku. Kiekvienas išvažiavimas - stresas. Parėjusi valandą drebu, net jei viską pravažiuoti pavyko gerai. Privalau savo maršrutą gerai pažinoti ir šimtą kartų pravažiuoti mintyse iš anksto, su visais algoritmais, kaip ir kada perjungti pavarą, kurioje vietoje persirikiuoti, kuria eile įvažiuoti į žiedą. Didžiausias košmaras - įkalnės. Jeigu maršrute yra įkalnių, tai važiavimo išvakarėse sapnuoju, kaip nesugebu pajudėt iš vietos. Aš žinau - "su praktika viskas ateis, su praktika". Daug šnekučiai šneka tokių patarimų... Bet neturiu noro dabar vairuoti, nors tu ką. Kai jau mirtinai reikės, tada pradėsiu: bet kokiu atveju net dabar reiktų viską mokytis iš naujo, nes kartais suabejoju, kurioj pusėj stabdis. O juk, galų gale, viskas vien tik dėl to prakeikto stereotipo, kad "vairuoti yra žmogaus prigimtinė teisė"...