[Kiti]
"Jie gyvena tuose vagonėliuose", - nuo žvyro krūvos juoduojanti sargo figūra mosteli į už kelių žingsnių susispietusius statybininkų vagonėlius.
"Ar galiu su jais pasikalbėti?"
"Jei mokat kiniškai..."
"Moku."
"Tai išmokykit juos lietuviškai. Visai nieko nesupranta."
Nutirpus sniegui, aikštelėje - šlapias klampus molis. Reikėjo autis vibramais. Vagonėlių bent dešimt: kažkodėl maniau, kad kinų ant Kaldinių kalvos dirba tik keturi, bet, anot sargo, "jų ten daug". Laikinieji namukai stovi sudarydami savotišką kiemelį, į kurį įėjusi iškart akis akin susiduriu su kinu. "Nihao", - sakau, jisai spokso: "Nihao". Akimirką nežinau, ką sakyt, tuomet lepteliu: "Jūs... kinas?" Jisai: "Taip, aš - kinas". Kvailas klausimas buvo. Bet reikia vynioti pokalbį toliau: "Atsiprašau, sutrukdysiu. Aš - jūsų kaimynė, galima sakyt..."
Iš vagonėlių lenda smulkūs, liesi kinai apatinėmis kelnėmis ir marškiniais (yra tokia vilnonių apatinių rūšis Kinijoj, visų nešiojama...) Pasijuntu kaip Jia Zhangke filme (kas matė "Tykų gyvenimą", įsivaizduoja). Iš veidų - tipiški miesto juodadarbiai, ko gero, atvykę iš kaimo vietovių, miestelių į didmiestį, ten radę darbą, o paskui buvo atvežti į Lietuvą. Tasai, su kuriuo kalbuosi, truputį panašesnis į mieste užaugusį, bet ką čia besupaisysi. Galbūt dėl to, kad stambesnis nei kiti.
Stebiuosi, kaip greitai bėga žodžiai iš manęs. Ir kaip užstringa patys paprasčiausi (tokie, kaip "reklama"), stoviu ir nors tu ką - tuštuma. Bet vis tik įgūdžiai dar neprarasti. Tačiau nežinau, apie ką šnekėt. Jų čia apie dvidešimt. Atvyko prieš keletą mėnesių, bus iki vasaros galo. Vienas, paltu apsirengęs, atbėga nešinas dideliu algalapiu ir prašo paaiškinti, kas ten parašyta. "Mes čia, atvirai pasakius, - kaip kurtieji", - prisipažįsta. Nė vienas nemoka jokios užsienio kalbos. Galbūt vieną du žodžius angliškai, bet jie anaiptol nepadeda susikalbėti su kolegomis, mokančiais tik rusų ir lietuvių kalbas. O Kulionyse dar ir atskirti nuo pasaulio: neturi mašinos, jei nori kur nors nuvažiuoti, turi skambinti į firmą. Galvoju, ar kas nors jiems papasakojo, kaip naudotis autobusais, kur artimiausias miestelis... Per tris mėnesius turbūt spėjo išsiaiškinti, o ką jei ne? Algalapyje pati nieko nesuprantu. Daug skaičių ir žodžiai, kurie man sako tiek pat, kiek buhalteriui sakytų analogiški žodžiai kinų kalba. Bandau kažką mąstyti. Paskui bandau paaiškinti, kas yra mokesčiai Sodrai. Ir kaip jie čia gyvena, nesuprasdami, ką gauna ir už ką, ką iš jų paima ir už ką? Kaune jiems vertėjavo, bet Kulionys nuo Kauno toli.
Vienas iš vilkinčiųjų apatiniais nori kažko paklausti apie kompiuterį. Kaip suprantu, neveikia QQ (bendravimo programa, naudojama kinų, korėjiečių ir gal dar kitų iš tų kraštų). Atsiduriu vagonėlyje. Tvanku, sujauktos lovos. Kinas turi nešiojamąjį kompiuterį ir Omni internetą, kurio niekad nesu naudojus, tačiau pats interneto ryšys lyg ir veikia. Tai QQ neveikia. O iš kur man žinot, kaip jį pataisyti? Darbininkai nevilty: "Mes absoliučiai nieko nemokam šitoj srity..." Nesuprantu kompiuterinių terminų ir neišmanau, kaip jiems padėti.
Tasai, kurį sutikau pirmą, nedrąsiai paklausia, ar gali gauti mano telefono numerį, jei kartais iškiltų kokių problemų. Sutinku. Pamirštu pasakyti, kad savo mobiliam galiu skaityti žinutes hieroglifais. Tuomet man jau metas eiti, nes nujaučiu, kad Lygiadienyje baigėsi pertrauka. Kinai lydi, vienas dar pribėga paklausti, ką reiškia jam atsiųstas reklaminis Labas SMS. Klampoju per molį. Kitąkart atsinešiu žodyną.
![[info]](http://p-stat.livejournal.com/img/userinfo.gif){kind=small}
starlin_elvea) wrote,
