Varnėnė rūke

Dalis šio žurnalo įrašų yra matomi tik įtrauktiems į LJ draugų sąrašą.

Žymės:
Renkuosi mokyti - tai, kuo dabar gyvenu
Kinija, China, kinai - apie Kiniją
Kinų kalba, vertimai, kinų poezija, kinų literatūra, kinų muzika - vertimai iš kinų kalbos arba apskritai apie kinų kalbą, literatūrą, muziką
Atsiliepimai, anonsai, kinas, filmai, kinų kinas, JAV kinas, japonų kinas, Honkongo kinas, prancūzų kinas - apie kiną
Lietuva, Vilnius, lietuviai - apie Lietuvą
Mokslai, švietimas, universitetas - apie mokslus
Fandomai - apie fandomus
Fantastika, kinų fantastika - apie fantastiką
Londonas, SOAS - apie Londoną

----

This journal is mostly written in Lithuanian, but I do post in English (or Chinese) sometimes. All the private stuff is usually friends-only.

Seniai nebuvo vertimo. Štai į Google Reader nukrito naujausia Faye Wong daina su budistiniais prieskoniais "Troškimas". Vertimas (labai) juodas. Čia gyvas atlikimas naujų metų proga, nelabai geras, bet užtat su vaizdo efektais :)


Tarp kalnų ir vandenų, tarp pagodų ir stupų
Tarp pasimatymų ir išsiskyrimų, tarp tavęs ir manęs

Tarp kalnų ir vandenų - tikėjimas yra - toks tylus, toks nebylus
Tarp pagodų ir stupų - maldų vėliavos - tavęs besiilgint
Tarp pasimatymų ir išsiskyrimų - grandinė to, kas buvo ir bus, - kaita po kaitos
Tarp tavęs ir manęs - pasiilgimo gija - ir sapnuos pririšta

Šiame gyvenime - išeinu į kelią - net jei žemė dangus apsivers
Trokštu tik - kelyje - darkart pamatyti tave

( Originalas )

Beveik baigiu žiūrėt tokią dokudramą pavadinimu Educating Essex. Tai yra realūs kadrai, nufilmuoti realioje mokykloje Essex'e.
Daug ten visko pastebiu, o va šiandien už vieno dalyko akis užkliuvo. Pvz. čia yra vieno iš mokinių-serialo herojų profilis. Paskaitykit atidžiai. Ir dabar pabandykit įsivaizduoti kažką analogiško Lietuvoj. Kaip manot, ar lietuviškam profily būtų kur nors užrašyta "svajoja būti santechniku ir elektriku"?? Ir čia ne vienetinis atvejis, pavartykit dar.
Kažko pas mus tos svajonės dažniausiai labai suvienodėjusios. Vadybininkas, anyone?

"Perhaps women are more able to be reflective or are more open to the idea of reflection because the menstrual cycle gives many women the actual experience of seeing an issue in different  emotional states on successive days. An implicit understanding that the same object/issue can seem different on different days may be 'good practice' for managing personal reflection on complex issues".

(Jennifer A. Moon, "A Handbook of Reflective and Experiential Learning", p.93)

Taigi, artėja darbymetis. Tiesą sakant, jau prisėlino nepastebėtas, nes, nors iki Rugsėjo Pirmosios - dar kelios dienos, bet darbų krūvelė auga ir auga.

Šiemet mokausi dar vieno naujo vaidmens - klasės vadovės, arba, paprasčiau tariant, - tamstos auklėtojos.

Tikrų tikriausias mokymasis visą gyvenimą :)

Man atrodo, reiks vasaros mokykloj išmoktą prioritetų nustatymo metodą pritaikyt vienuoliktokų ilgalaikiam planui.



Nes neįsivaizduoju, kaip sugrūst B2 lygio anglų kalbos kursą į keturias savaitines pamokas. Tiksliau - širdis skauda temą po temos išbraukinėt. Ogi teks.

Naujųjų ugdymo programų bendrųjų kompetencijų ugdymo koncepcijoje man truputį kliūva viena kompetencija - kultūrinė. Cituoju iš vidurinio ugdymo bendrųjų programų 10 priedo:

17.7.       Ugdant kultūrinę kompetenciją, siekiama, kad mokiniai:

17.7.1.      suprastų tautos, šalies, Europos ir pasaulio kultūros prasmę, vertę ir tarpusavio ryšius;

17.7.2.      tapatintų save su Lietuvos ir Europos kultūra;

17.7.3.      orientuotųsi kultūrinėje erdvėje (būtų susipažinę su svarbiausiais kultūros paveldo ir etninės kultūros objektais, kultūros reiškiniais, kultūros kūrėjais, kultūriniais skirtumais ir panašumais) ir suprastų šiuolaikinės kultūros raidos tendencijas;

17.7.4.      suprastų atsakingo, kūrybiško požiūrio į kultūrą svarbą ir aktyviai kūrybingai dalyvautų kultūrinėje veikloje;

17.7.5.      būtų išsiugdę estetinį skonį, išmanytų etiketą ir kritiškai vertintų stereotipus;

17.7.6.      suprastų kūrybinių industrijų svarbą ekonomikai;

17.7.7.      gebėtų pagarbiai ir tolerantiškai bendrauti su kitų kultūrų atstovais ir spręsti tarpkultūrinio bendravimo problemas.

Na gerai, labiausiai norėjau pakomentuoti punktą 17.7.3, kuris rodo, kad terminas "kultūrinė erdvė" suprantamas per nerašytinę lygybę "kultūra=aukštoji kultūra". Bet, tarkim, per daug nekomentuosiu, nes mano nuomonė šiuo klausimu jau ne kartą išsakyta, o vis tik tai nieko nepakeis, nes minėtoji lygybė yra įsitvirtinusi by default :) Gal tik pasakysiu, kad labai norėtųsi vieno dalyko: kad mokiniai ne tik siektų "susipažinti su svarbiausiais kultūros kūrėjais", o ir suvoktų, jog ir jie yra kultūros kūrėjai. Ne kažkas TEN, KAŽKUR, o būtent jie ir visi kiti aplink juos. Iš dalies tą sako punktas 17.7.4, bet ne visai.

O su dideliu klaustuku palikčiau punktą 17.7.2. Išankstinis tapatinimosi numatymas? Kas ta "Lietuvos kultūra", "Europos kultūra"? Kodėl, užuot padėję jauniems žmonėms išlaviruoti šiuolaikiniuose saviidentifikacijos labirintuose, aprėpiančiuose kur kas daugiau nei "Lietuva" ar "Europa", kur kas daugiau net nei fizinė geografinė realybė, mes norime įsivaizduoti, kad yra kažkokia "kultūrinė" dėžutė, į kurią galime įdėti savo mokomųjų tapatybės jausmą?

Ką gi, (beveik) baigėme nuotykį su anglų skautais Lietuvoje.

Daugiau nei 3000 skautų iš Didžiosios Britanijos dalyvavo 22-ojoje pasaulinėje skautų jamboree (tarptautinėje stovykloje), kuri vyko Švedijoje. Po jamboree visi šie tūkstančiai išsiskirstė po įvairias Europos šalis, kur kelias dienas praleido pažindindamiesi su tos šalies kultūra, gyvenimu ir skautavimu. Tai vadinama Home Hospitality - arba HoHo. Į Lietuvą iš viso atvažiavo 70 skautų - 30 iš Leicestershire, 40 iš Lincolnshire. Pirmoji grupė važiavo į Panevėžį ir rytoj skrenda atgal namo, antroji grupė gyveno pas mus, Vilniuje, ir išskrido jau šiandien.

Visą šitą jamboree reikalą anglai organizavo jau ilgai. Vien dėl šių kelių HoHo dienų Lietuvoje pradėjo tartis dar pernai. Mums tai - vos kelios dienos (nors pasiruošimo buvo), o jiems - išties ilgas experience. Dar būdama Londone, turėjau galimybės prisiliesti prie vieno iš Londono jamboree vienetų atrankos savaitgalių. Lincolnshire skautai taip pat turėjo savo atranką - prieš pusantrų metų. Į jamboree norėję važiuoti jaunuoliai turėjo įrodyti savo motyvaciją, lyderystės, komandinio darbo ir kitokius gabumus. Jamboree galėjo dalyvauti skautai nuo 14 metų, tad jauniausiems per atranką tebuvo dvylika... ir jie jau tada sužibėjo.

Įsivaizduojate, kokia tai patirtis?! Ne tik savaitė Švedijoje. Ne tik trijų tūkstančių anglų vakarėlis Kopenhagoje prieš tai. Ne tik keturios-penkios dienos HoHo nepažįstamoje Europos šalyje. Bet ir pusantrų metų patirties iki tol. Jamboree vienetai turėjo savo stovyklėles, teambuilding'us, fundraising'o renginius. Drauge kūrė savo įvaizdį (emblemas ir t.t.), drauge ieškojo lėšų...

Pas mus atvažiavo pasiruošę, susižinoję apie Lietuvą, pasimokę lietuviškų frazių. Vieno iš vaikinų, gyvenusių pas mane, mama net parašė man atviruką angliškai ir lietuviškai :) Labai jautėsi komandos dvasia. Skiltys veikia kaip laikrodukas, vadovų klausoma... Nors, aišku, kojinės namuose tai voliojosi visur :D Užtat visi mandagūs iki negalėjimo, net per daug mandagūs, bet užtat puikiai jaučia ir savo "misiją". JK vykstant riaušėms, gyvenančio pas mane brituko mama parašė sūnui žinutę: "Jūs dabar esate mūsų valstybės ambasadoriai".

Tai štai. Tokia patirtis šitiems tūkstančiams jaunų žmonių. Sakyčiau, net daugiau nei neįkainojama.

Pradedam avantiūrą pavadinimu "70 britų skautų atvažiuoja į Lietuvą, 40 lieka Vilniuje, organizuojamorganizuojam" ir tikimės, kad šios vasaros avantiūros tuo ir pasibaigs.

http://www.delfi.lt/news/daily/education/ministerija-nenori-teikti-mokyklu-reitingu.d?id=48270785

Apie "gerą mokymo kokybę" labai mėgstama spręsti pagal egzaminų ir stojimų rezultatus. Kam??
Labai liūdna, kai vidurinio išsilavinimo tikslas yra egzamino rezultatas. Nes tai rodo, kad nesuprantama, kam tas išsilavinimas (ir vidurinis, ir pagrindinis) reikalingas. Ne, visai nebūtinai tam, kad įstotum į universitetą. Užteks to aukštojo mokslo kulto, pagaliau. Mokykla turėtų būti ne malūnėlis, "išmalantis" tobulus rezultatus skalėje nuo vieno iki šimto, o vieta, kurioje augantis žmogus mokosi būti laimingas. Mokosi būti reikalingas sau ir jį supantiems žmonėms. Gal jis išmoksta ne matematikos. Gal jis išmoksta pasitikėti savimi, nenuleisti rankų, būti kartu su kitais. Ar tai mažiau svarbu? O kaip tą išegzaminuoti ir kaip tą išmatuoti?

Gerai, skamba labai nekonkrečiai, tad tarkim taip: iš tiesų reitingavimas pagal egzaminų ir stojimo rezultatus neatskleidžia, ko ir kiek mokinys toje mokykloje išmoksta (prisiminkime, kad mokomasi ne tik "žinių", yra ir sąvokos "gebėjimai",  "nuostatos") ir kaip jis toje mokykloje jaučiasi. Ir taip, vienos mokyklos atsirenka stiprią vidinę motyvaciją turinčius mokinius, kitos tokios privilegijos neturi, tad jas lyginti negerai. Visokių mokyklų reikia. Reikia tokių, kurios mokinius atsirenka, nes tik taip galima iš tiesų atskleisti jų potencialą. Reikia ir kitokių, kur mažiau mokantys galėtų mokytis iš labiau mokančių. Bet ginkdie nesuveskime visko į egzaminų rezultatus. Jei būsime matuojami tik jais, bus labai liūdna.