Varnėnė rūke

Dalis šio žurnalo įrašų yra tik draugams, t.y. juos mato tik tie, kurie yra įtraukti į mano draugų sąrašą.

Žymės:
Kinija, China, kinai - apie Kiniją
Atsiliepimai, anonsai, kinas, filmai, kinų kinas, JAV kinas, japonų kinas, Honkongo kinas, prancūzų kinas - apie kiną
Lietuva, Vilnius, lietuviai - apie Lietuvą
Švietimas, universitetas - apie mokslus
Londonas, SOAS - apie Londoną
Kinų kalba, vertimas - vertimai iš kinų kalbos arba bendrai apie kinų kalbą
Vikipedija, Wikipedia - apie Vikipediją

Įrašai iš Kinijos prasideda čia. Antrą semestrą LJ Kinijoj jau buvo užblokuotas, todėl persikėliau čionais.

----

This journal is mostly written in Lithuanian, but I do post in English sometimes. All the private stuff usually is friends-only, that is, you have to be a registered user and be included in my friends list to be able to read it.

Neither, if I can help it.
I prefer vampire Bill.
Or not even him, actually. I think she should choose Mike Newton. The guy is normal, to say the least. Bit immature, but he'll grow up :p

Agree with what blodeuedd83 said.
I'm surprised how they can get away with a movie that has essentially no climax and very little development. Guess they're right, it's a movie made exclusively for die-hard fans, who are numerous enough to help the team pay their bills. Makes the fandom aspect even more interesting.
Knowing that the plot gets waaaay more bizarre in the next two books, let us all pray they: 1) hire some writers with a strong sense of humour, who would actually throw in a punchline or two, to fight the boredom 2) hire a director with a really artsy taste, because even cheesiest plots can be made into something spectacular, if handled well 3) or, if they can't afford the director, then let's hope they can afford some kick-ass special effects, because movies with meagre plot can only be saved by visuals.
Loved the wolves. Didn't like Bella. Stewart looks the part, but her arrogance shines right through. Alice&Charlie are the best.

Yet, I understand Bella's got a difficult choice in front of her. I mean, Jake's got the looks, Edward's got the money - real toughie!

P.S. Just found a grey hair on my head. Is that what watching New Moon does to you?!

Pusė japonų neturi kompiuterio namie ir neturi kreditinių kortelių, todėl nemėgsta pirkti internete, taip pat tik maža dalis iš interneto legaliai ar nelegaliai siunčiasi muziką. Kadangi dauguma važinėja viešuoju transportu, o ne vairuoja savo automobilius, tai ir radijo neklauso. Muzikos daugiausia klausosi per mobiliuosius telefonus. Internetą naršo taip pat daugiausia telefonais. Kadangi telefonų atmintyje ne per daugiausia vietos, tai daug kas nesivargina parsisiųsti visos patinkančios dainos, o tik gabaliuką, nes visa kita jiem nuobodu. Taip pat Japonijoj veikia daug CD nuomos punktų, kur gali išsinuomoti CD ir parsinešęs namo nusikopijuoti specialiu įrenginiu, nereikalaujančiu turėti PC. Ir tai yra legalu, nes asmeniniam naudojimui muzikos kopijavimas Japonijoj neribojamas. A, ir dar mobilieji turi tokią funkciją, kai išgirdęs viešumoje skambančią nežinomą melodiją gali ją įrašyti į mobilųjį, ir jis atpažįsta, kas tai per gabalas.

Gyvenime netikrinau el.pašto mobiliuoju. Bet kai pagalvoji, pusė japonų el.pašto netikrina PC?!

Nuoroda (žr. straipsnį New Technologies, Industrial Structure, and the Consumption of Music in Japan)

P.S. O Pietų Korėjoje veikia ištisa žvaigždžių gaminimo sistema, kuri, dėl piratavimo sugriuvus visai muzikos industrijai, šiuo metu intensyviai gamina žvaigždes ir užsienio (daugiausia Rytų ir Pietryčių Azijos) rinkoms. Egzistuoja tam tikra popmuzikos hierarchija, kur vieni žvaigždukai turi aukštesnį statusą nei kiti, todėl tie "jaunėliai" turi "vyresniems" rodyti visokeriopą pagarbą, o jei nerodo, tai skandalas didžiausias.
Tiesa, Pietų Korėjoje taip pat pastaruoju metu keičiasi savivaizdis (plg. imagined communities). Kitų Azijos bendruomeniu atžvilgiu Korėjai imamas taikyti vyro vaizdinys, o užsienietiškumą ir naują korėjietišką multikultūriškumą simbolizuoja "importuojamos" nuotakos iš Azijos, ypač - iš Vietnamo. Nuotakas importuoti būtina dėl didelio lyčių disbalanso. Nuotakos užsienietės, the female other - paplitusios personažės TV laidose, muilo operose.

P.P.S. Kinijos ir Korėjos muzikos rinka yra ne genre-led, or star-led, priešingai nei Vakaruose.

Nerealiai praskaidrino nuotaiką. Ypač kai garsinėje knygoje Quigley įgarsintas britišku akcentu:)) Ieškosiu tęsinių.

A bit lost about methodologies of literary criticism.

(First of all, I'm still confused with the English usage of literary criticism, literary interpretation, literary analysis and the like. Which is which? My job is to write an essay which involves analyzing contents of several short stories and also - possibly - connecting them with the larger picture of the literary scene, politics, society at the time. So is it analysis or criticism I am doing, or is there no difference, really?)

Then, I'm trying to find a suitable method to do my text-dissection. Last year, I felt really lost with my political science essays, because I had neither theoretical background in politics, nor relevant methodological training (in fact, my methodology sucks in general, but in anthropology, at least I can read books on interviewing and the like, which give specific steps and explanations for arriving at conclusions). Guess it's the same now... Last time I interpreted a literary text was for my secondary school graduation exams, and obviously that didn't involve much methodology. You simply had to write an essay on what you think the meaning of the text was, throw in some fancy words like onomatopoeia, and voila. As a postgrad student, I would be extremely embarrassed to do just that. But I simply can't find any suitable book on analytic methods (no hardcore semiotics, please - there must be something easier?!)

What I'm looking at in my essay is the trope of writing (e.g. someone writing a novel/essay/letter/poem etc. as part of the plot). Actually, I'm confused by the multiple usages of the word trope as well, but if the disappearing men/disappearing women thing is described as a trope, perhaps writing also fits the category :/ Can't come up with anything else. Anyway, I thought about first making a table for analysis, like, who is writing, what/whom is s/he writing about, what/whom is s/he writing for, is the writing process described, is the product of writing provided in the text etc etc. That could probably count as my method, no? But I feel like I'm inventing my own method, when there are - must be! - so many out there. If not, then, hell, I really don't get literary criticism...

Back to work.

Kaži, koks suanglėjimo laipsnis skaitosi, kai pusryčiams vietoj įprastų dribsnių pradedi norėti Weetabix arba beans & eggs (tik be bacon), priešpiečiams - crisps, o naktipiečiams - pie & custard...

Sporto klube televizorius rodė beisbolą.

Supratau, koks tai pavojingas sportas. Žiūrovams.

"...in our literature the verb [to write] is changing status... the "right" past of this new verb is not j'ai écrit but je suis écrit - as one says je suis né, il est mort, etc., expressions in which, despite the verb être, there is no notion of the passive, since without forcing matters we cannot transform je suis écrit - I am written - into on m'a écrit - someone has written me."
(Roland Barthes, "To Write: An Intransitive Verb?" In The Rustle of Language)

Kažkodėl kai iš oro ištraukiu temą rašiniui, būtinai užsiraunu ant ko nors ypač įmantraus. Pavyzdžiui, rašyti apie rašymą (kaip literatūrinį tropą 3 deš. kinų prozoje). Regis, mano galva neveikia paprastesniais dažniais.

Tačiau, paliekant nuošalėje visokius postruktūralizmus, dekonstrukcijas ir subalternus, rašymo procesui gyviausia ir iškalbingiausia iliustracija mano sąmonėje yra... scena iš kažkurios "Hario Poterio" knygos. Haris paliekamas po pamokų pas Doloresą Umbridge (jei neklystu), kur turi rašyti tekstą savo paties krauju. Magišku rašikliu vedžiodamas per popierių, Haris ne tik palieka tekstą popieriuje, bet ir per tikrą skausmą įrėžia jį savo paties kūne.

Dai Wangshu (1905-1950)
Lietaus gatvelė

( daug liūdesio rūšių )

(戴望舒，《雨巷》, 1928)

Xu Zhimo (1897-1931)

Privalau rasti žvaigždę

Aš joju raišu žabalu arkliu,
        Juodon naktin botagu varau; -
        Juodon naktin botagu varau,
Apsižergęs raišą, žabalą arklį!

Puolu į tą vientisą juodą tamsumą,
        Privalau rasti žvaigždę; -
        Privalau rasti žvaigždę,
Puolu į tuos bekraščius juodus tyrus.

Nuvargo, nuvargo gyvulys tarp kojų,
        Tos žvaigždės vis nematyt; -
        Tos žvaigždės vis nematyt,
Nuvargo, nuvargo jojikas balne.

Ir sušvinta danguj šviesa tarsi krištolas,
        Parpuolęs tyruose gyvulys nešulinis,
        Guli nakty žmogaus kūnas negyvas. -
Ir sušvinta danguj šviesa tarsi krištolas!

 

Pastabos.
1. Pirmos ir paskutinės posmo eilučių paskutiniai žodžiai turėtų vienas kitą kažkaip atliepti: pirmame ir paskutiniame posme žodžiai tiesiog kartojasi (išvertus į lietuvių kalbą skiriasi linksnis), antrame ir trečiame posme idealiai jie turėtų rimuotis ar bent skambėti panašiai... idealiai.
2. 明星 - šiaip Venera, bet čia naudojamas klasifikatorius (一颗明星), taigi versčiau a star, nežinau, ar tokia interpretacija gera. Be to, yra asociacija su žmogumi "žvaigžde", ypač, kaip suprasčiau, moterimi (Wenlin net nurodo trad. reiškmę: society lady; social butterfly; sakyčiau, tokia interpretacija dar papildomą dimensiją prideda...).
Labai įdomu, ar aš čia suinterpretavau/išverčiau į tą pusę...

Šaldytuvas beveik oficialiai pavirto šaldikliu :(

Čia pas mus šaldytuvuose nėra šaldymo kameros, šaldikliai yra atskiros dėžės, bet va mūsų šaldytuvas prieš pora savaičių ėmė virsti šaldikliu.

Garbės žodis. Ledinis pomidoras? Nieko tokio. Ledinis baklažanas? Nu gerai jau gerai... Morka? Grrr.

Bet į ledo gabalą pavirtusi (lenkiška) varškė - jau viršūnių viršūnė.

Rankenėlės, kurią būtų galima pasukiot, nėra. Yra kažkokia jos liekana, tai pasukiojau, bet nežinau, ar į tą pusę. Turbūt greitai rasiu ledo gabalą vietoj pieno.

Jeigu tekstus "ryjame", tai, matyt, galime ir apibūdinti jų "skonį".

Kartais teksto-skonio sąsaja labai paprasta. Kai penktoje (?) klasėje skaičiau "Sofijos pasaulį" (vasara, smilgos, alergenų pilna senstanti kaimo troba), nesustodama rijau avižų dribsnius. Iš baltos lėkštutės, saujom. Todėl "Sofijos pasaulis" man buvo ir bus susijęs su sausais avižiniais dribsniais. Kinų literatūra, bijau, siesis su kapučino popieriniame puodelyje, juodojo šokolado Bounty ir Tesco Fruit&Fibre.

Kitas sąsajas sukuriame paskui, kai prisireikia apibūdinti, kokią knygą, kokį tekstą (įsidėjome į burną?), pajutome (skonio?) receptoriais, sukramtėme, nurijome ir suvirškinome (arba ne). Man skaityti kokį Twilight - tai dideliais kiekiais valgyti, tarkime, Skittles. Harry Potter būtų kalėdiniai šokoladiniai saldainiai pramaišiui su mandarinais. Būtinai prie židinio. Koks nors Bronius Radzevičius su Priešaušrio vieškeliais - na, tokią knygą galima suragauti kaip šviežios bočių duonos riekę, užteptą sviestu ir užgertą juoda arbata. Ne šokoladas, bet kaip skanu. Yra knygų, kurios - jau nebe šokoladas, o pobaisė "saldžioji plytelė"; kitas norisi išspjauti kaip anyžinį saldainį; trečias - paaitrinti trupučiu česnako. Galbūt "savaime" tekstas skonio ir "neturi", bet kažkodėl neretai būtent skonio, ragavimo, valgymo metaforomis norisi artikuliuoti savo įspūdžius, jei jau kyla noras juos išsakyti/išrašyti.

Larry Niven Ringworld skonio neturi. Kaip brokoliai. Pastaruosius galiu sukramtyti, nuryti, nuo to bloga nepasidarys, bet brokolio fane negalėčiau tapti. Apskritai knygą pradėjau skaityti tik todėl, kad labai gilų įspūdį paliko orbitalės Iain Banks'o romane Consider Phlebas (tiesa, tada jį skaitydama daugiau galvojau ne apie skonį, o apie spalvą): Wikipedia informavo, kad orbitalės - Bankso variacija Niveno "žiedinio pasaulio" tema, todėl Niveno romanas atsidūrė mano - ne knygų lentynoje, - o mp3 grotuve.

Mokslines detales praleiskim. Esu tokia skaitytoja, kuri "kietą" mokslinį fantastinį tekstą kartais skaito su malonumu, bet anaiptol ne dėl jame esančių "kietųjų" detalių. Jas paprasčiausiai praleidžiu. Praskanuoju akimis, bet jei pradėčiau gilintis į ištisomis pastraipomis aprašomus fizikinius procesus, tai skaitymo malonumo neliktų visai - taigi mano atveju skaitymo malonumas (arba teksto skonio "skanumas") atvirkščiai proporcingas tekste esančių formulių, aukštosios matematikos išvedžiojimų, hipererdvinių variklių veikimo principų ir panašių dalykų kiekiui. Tegu liepsnoja gaisrai vakuume, tegu dygsta juodosios skylės - man tai paprasčiausiai nėra lemiamas faktorius. Galbūt yra mėgstančių kabinėtis prie mokslinės mokslinio fantastinio teksto logikos, bet aš jos ieškau kitur.

Tarkime, Niveno personažai. Teela Brown pradžioje apibūdinama kaip pakankamai naivi, nelabai daug ką išmananti mergaičiukė. Tačiau įsivažiuojant romano veiksmui, ji kuo ramiausiai ima kaišioti savo trigrašius į giliaminčių visapusiškai išsilavinusių bendrakeleivių technines diskusijas. Gal ji ir nesupranta, kas yra kokios ten rozetės ne rozetės (kaip ir aš), tačiau nė nemirktelėjusi atlieka matematinius skaičiavimus, kai jų prieikia. Šitoj vietoj mano galvoj suskamba skambutis: Suspension of disbelief - gone! Tai trukdo išjungti netikėjimą, lygiai kaip ir faktai, kad Nessus kažkodėl yra skaitęs Šekspyrą (ar kuris ten iš žilos žilos tiems laikams senovės rašytojų buvo paminėtas), kad personažai taip sparčiai mokosi kalbų, net ir prisipažinę, kad šitoje srityje jiems nekaip sekasi... kad kapitonas Picard (nutolstant nuo Ringworld) turi laiko šitokiai gausybei talentų ir pomėgių... kad Hari Seldon'as galėjo apskaičiuoti galaktikos ateitį (atsiprašau, Foundation mano skrandis priima panašiai kaip... kinišką mantou duonelę? Nors pripažįstu, kad parašyta gerai; bet čia ne į temą)

Ringworld problema turbūt ta, kad ten nelabai kas įvyksta. "Vinimi" turi tapti Teelos Brown sėkmė ir jos vaidmens atskleidimas palaipsniui, kas daroma pakankamai gerai, tačiau to negana. Mintis apie brandą per skausmą, optimalios individui aplinkos paiešką - šitas temas galima sėkmingai nagrinėti, jei yra noro kapstytis po tekstą. Knebinėjimuisi taip pat neblogai pasiduotų Niveno sukurti ateivių paveikslai: radikalios kitokybės ir sanbūvio su ja įvaizdis. Bet čia - norintiems kapstytis. Žinote, brokoliai - sveika; bet man labiau patinka juoda duona.  Ringworld yra beskonybė ne vulgarumo, o skaitytojui paliekamo įspūdžio nebuvimo prasme. Galbūt daugiau skonio atsiranda paskaičius kitus serijos romanus, tačiau perskaičius šį vieną tekstą bet jo tiesioginio konteksto, įspūdžio, galima sakyti... tiesiog nelieka.

Betgi skiriasi visuomenės. Lietuvoj, tarkim, stovykloj pasitaiko saujelė vegetarų ar kokia pavienė retenybė. Čia - vienam reikia halal maisto, kitam - košerio, trečias nevalgo raudonos mėsos ir krevečių, ketvirtas siaubingai viskam alergiškas. Prie švenčiančių šabą reikia priderinti programą, kad į punktus, kuriuose reikia uždegti primusą, jie ateitų jau šabui pasibaigus; tiesa, ir fotografuoti jų iki to negalima...

Tai taip pat lemia daug, daug griežtesnį požiūrį į kai kuriuos stereotipus. Bandydami pavaizduoti japonus, skautai tempė akių kampučius į viršų - maždaug, "siauraakiai". Aš į tai nesureagavau kaip į kažką išskirtinai neigiamo: taip, tai yra rasinis ženklas, bet rasė egzistuoja vizualiai (apie tai - atskirai), net jei genetiškai jos ir nėra, todėl tokių stereotipų neišvengsi. Bet iš kitų vadovų pastebėjimų vėliau supratau, kad jie tai automatiškai interpretuoja kaip ne šiaip rasinę, o rasistinę užuominą, kurią reikėtų smerkti. Kitos realijos, kitos taisyklės.

Vienas dalykas į akį krito Madride - tai homogeniškumas. Daug daug mažiau įvairovės nei čia. O Lietuvoje, prisiminkim, dar vienodžiau. Bet įdomu, kaip keisis - nes juk neišvengiamai keisis. Ir kaip/ar mes prie to prisitaikysime.

Kitas dalykas; irgi, galima sakyti, apie įvairovę. Kur visi Lietuvos disleksikai? Gyvendama Lietuvoje net žodžio disleksija beveik nebuvau girdėjusi. Tik atvažiuoji į JK - ir staiga šitas žodis visur aplink. Bet kokią anketą pildai, visur - klausimas "ar turite kokių nors specialių poreikių, pvz. disleksiją". Sistema vienaip ar kitaip tam pritaikyta. Netikiu, kad Lietuvoje disleksikų nėra: tikrai yra, ir su jais turbūt kažkaip dirbama, bet taip patyliukais, kad visai įsivaizduočiau situaciją, kai iš nežinojimo kokie nors sunkiai paskaitantys mokiniai paprasčiausiai nurašomi į beviltiškus.

Šį savaitgalį truputį prisidedu prie vieno britų skautų veiksmo. Šiaurės Londono rajonas atrinkinėja savo delegaciją į pasaulio skautų jamboree (didelę tarptautinę stovyklą), kuri vyks po poros metų. Britų delegacija bus diiiidžiulė - ją sudarys keturi tūkst. žmonių (skautų su vadovais)! Iš š. Londono važiuoja 36 skautai (su keturiais vadovais). Štai šitą delegaciją ir atrinkinėjame - reikia atmesti pusę į šitą etapą praėjusių žmonių.

Veiksmas vyksta pačiame Londone (šiaurėje) esančiame skautų parke. Kadangi su metro man nuo ten visai netoli, tai šiąnakt šalt palapinėj neteks :p Delegacijos vadovai nutarė daryti savaitgalinę atranką, per kurią kandidatai suskirstomi į grupes (kuriose nieko nepažįsta) ir eina per punktus. Taip pat, žinoma, visokios atrakcijos - pasakojimai iš praeitų jamboree ir panašiai.

Manęs čia prireikė todėl, kad esu užsienietė:) Vienas iš punktų yra komunikacinis. Skautams pasakoma, kad jie susidūrė su žmogumi, kuris nešneka angliškai. Tas žmogus kažko iš jų nori (paskui apsikeičiam: jie kažko iš manęs nori). Na, ir reikia sukomunikuoti... Žinoma, sunku apsimesti, kad nemoku angliškai. Bet užduotį jie pakankamai lengvai gliaudo! Pirmai užduoties daliai iš pradžių parinkinėjom tokias situacijas, kad ieškau vadovo, nes man pilvą skauda, arba man šalta ir noriu užsikurt laužą, bet neturiu malkų. Paskui sugalvojau neva sunkesnę užduotį - ieškau Baden-Powellio statulos. Viena grupė ir šitą užduotį išgliaudė nė nemirktelėję! Antroji užduoties pusė - kiek keblesnė. Jiems liepiama išsirinkti šalį, kurios delegacijos jie ieško jamboree stovyklavietėje, ir paklausti manęs, kaip iki ten nueiti. Dauguma iš pradžių rinkdavosi Australiją ir vaidindavo kengūras, paskui uždraudėm, nes nusibodo:) Iš šitos užduoties labai aiškiai matyti įvairūs stereotipai... Paskui įdomu su užduotį baigusiom skiltim pasikalbėti, ką jie apie tai mano. Pvz. viena skiltis bandė "ieškoti" Vokietijos skautų - ir vaizdavo galit numanyti ką. Taip pat: įvairūs komunikaciniai liapsusai, apie kuriuos jie gal šiaip ir nepagalvotų. Viena grupė nerealiai bandė ieškoti skautų iš Velso, aiškindami man apie banginius (whales) :)

Mūsų punktas iš tiesų padalintas į tris dalis, taigi dar turime jame kitų užduočių. Kituose punktuose kandidatai gauna galimybę pasisakyti, dalyvauja "oro baliono" diskusijoje, stato palapines, atsakinėja į klausimus apie Švediją ir pan. Sunkiausia vadovams - įvertinti. Kiekvieną kandidatą turime vertinti individualiai, pagal jų dalyvavimą grupės darbe, iniciatyvą, entuziazmą ir t.t. Rytoj (dar trys valandos punktų laukia) po visko aptarsim kiekvieną žmogų atskirai. Vertinti sunku, nes tie, kas grupėje labiausiai patraukia akį, galbūt aktyviausi pasirodo tik todėl, kad yra vyresni, o galbūt garsiai ir daug šneka, bet nebūtinai prieš kalbėdami pamąsto...

Tiesa, rytoj yra aguonėlių sekmadienis, t.y. Remembrance Sunday, kai paminimos karų aukos.

Kaiser Kuo "Shouting Across the Chasm: Chinese and American Netizens Clash in Cyberspace"

 

Persimetėm keliais žodžiais buvusios bendrakursės įkurtuvių vakarėlyje. Iš pažiūros - į ketvirtą-penktą dešimtį įkopęs, britiško (?) veido, atėjo į įkurtuves, atsivestas žmonos. Prisistatė kaip geografijos doktorantas.
Klausiu, tai ką tyrinėji?
Sako, apie upių ekologiją kažką.
O, - nusijuokiu, - skamba... naudingai! Tai yra, - paaiškinu, - šitokie tyrimai kažkam naudingi, ne kaip, sakykim, visokių kinijų antropologijos.
Taip, - linkteli pašnekovas, - Be to, tikiuosi, kad tai man padės susirasti darbą (it will get me a job), - tuomet paaiškina, kad anksčiau turėjo kitą specialybę, su kuria toje srityje nelabai sekėsi.
Kokią? - domiuosi ir laukiu atsakymo iš serijos "meno istorija".
Verslo administravimas, - atsako jis.
Lieku nustebusi.
Jis paaiškina: tai buvo visai ne mano dalykas. Tik sulaukęs keturiasdešimties supratau, kad reikia baigti tą nesąmonę ir daryti kažką kito.
Vėl nusijuokiu: tai gal ir man nesiparinti - dar turiu dvidešimt metų, kad suprasčiau, ko noriu?

Paskutines savaites buvo visiškas užsidarymas rate mokykla-knyga-kompiuteris, todėl, nepaisant dvi dienas nesiliovusio galvos skausmo ir fakto, kad po oro uoste nemigom praleistos vakarykštės nakties šįryt iš oro uosto važiavau tiesiai į paskaitą, o paskui beveik tiesiai - į darbą, savaitgalis Madride buvo a welcome change. Mažų mažiausiai, nereikia galvoti apie Kiniją. Išskyrus tuos atvejus, kai užsuki į kinų made in China šlamštakrautuvę.

Užtat kaip įdomu 4:30 praeit security ir apturėti garbę tapti pirmuoju tą rytą muitinę praėjusiu užsieniečiu. Ir dar keistas jausmas, kai smingi, vos atsisėdus į ryanairišką kėdę, o išsibudini nuo važiuoklės dunkstelėjimo į Anglijos žemę.

Madride šilta. Brrr. Gal ir malonu, bet - ne lapkritis tai!! Todėl negerai.

Mačiau Velazquezo, Goyos ir kitokių iš menų albumų prisimenamų turtų. Dar El Escorial ir Segovia. Kalnelius. Būgnijimus, žongliravimus, krištolo rūmus ir tango Retiro parke (po pilnatim).

Kaip džiugu suprasti, kad nors no he hablado (??) español hace 5 años, still puedo entender, 只是, quando quiero decir quelque chose, I can only manage una idioma gemischte. Taip nesąžininga. Prakaituoji su tokia kalba kaip kinų, o rezultatas kaip horizonte taip horizonte. O tokia tipo ispanų kalba, pššš, pasimokei, kelerius metus nevartojai, ir vis tiek kažkiek moki...

Dabar taip stora jaučiuosi po visokių paella, churros, tortilla ir - hahaha - falafel. Pitta su mango chutney vakarienei situacijos turbūt nepataisė?

P.S. Ausis užkliuvo už "Tokį vakarą" įrašo iš Ilgumų gimtadienio basomis. Kaip gražu. Kaip gražu.
P.P.S. Kai vaikai vadina Miss Chinese, tai ką padarysi, bet Miss Posey (??) Boots Chinese - jau per daug. Turbūt vis tik aukštakulniams pradinėje mokykloje - ne vieta.

Nekenčiu, kai angliškame kiniškos literatūros vertime nėra rodyklės su originaliais kūrinių pavadinimais. Paskui reikia gaišti laiką, bandant atsekti, kaipgi tas kūrinys vadinasi kiniškai (nes kai ką skaitau originalo kalba, nors neprivaloma).

Šiandien Kinijos studijų centro seminare dr. G.Wielander iš Westminsterio uni kalbėjo apie tai, kuo susijusi krikščionybė, meilė ir Kinijos vyriausybės "harmoningos visuomenės" projektas. Kalbėjo visą valandą, o tik paskui paaiškėjo, kad ji by default kalbėjo apie protestantiškąją krikščionybę - o pvz. tokia klausytoja kaip aš by default galvojo apie katalikybę. Nesvarbu, esmės nekeičia.

Prieš dvi savaites tam seminare nieko nesupratau, išskyrus tai, kad dėl Krizės kalta ne Kinija, o JAV, nors visi kaltina Kiniją.

Čia ruduo.

Paplatinu Nassos anketą: http://nassaclinics.wordpress.com/2009/10/25/demesio-anketa/

Prisimintini dalykai seminariniams pranesimams:
#1 Nebandyk tyrineti to, ko nera, net jei tema skamba labai 'cool'
#2 Jei kelias naktis is eiles miegojai ~4-5val, tai tavo pranesimui aiskumo (zodingumo, artikuliacijos, gramatiskumo, strukturos, humoro...) neprides
#3 Jei daryti pranesima neprivaloma - nedaryk jo!!
#4 Jei tavo galvoje viskas aisku, tavo klausytojams nebutinai taip pat aisku

Cia ka tik baigiau daryti savo neprivaloma, fun ir panasiais zodziais apibudinama pranesima kurso apie Rytu Azijos popmuzika seminarui. Neprivalomas, nes as - laisva klausytoja, bet pagalvojau, ei, cia smagu, ir dar leptelejau, kad galiu ta daryti pirma, nesgi as pazymio uz tai negaunu (o kiti gauna), taigi "per savaite tikrai galesiu padaryt", plius dar pasirinksiu fun tema, kuri dar ir mano magistriniam pasitarnaus... Jo jo. Pabandziau i viena katila sumesti moksline fantastika, popmuzika ir Kinija, tai va gavosi toks siupinys, pritemptas gerokai, bandziau pritempimo efekta sumazinti ir mano galvoj jis pakankamai neblogai susimazino, bet to, aisku, graziai suformuluoti nelabai sugebejau. Na, nesvarbu. Geru komentaru gavau (geru ta prasme, kad jie bus naudingi ateiciai), visiem daugmaz patiko...

Nors pristatymas buvo fun, bet del ivairiu priezasciu (plius del to, kad jis seriously under-researched) nenoriu cia jo viso det. Taciau manau, kad fun tema gal kam nors pasirodys idomi, tai imetu siek tiek margumyno.

( Zodziai, muzika ir pritempinejimai )
Dabar einu kavos ir sokolado.