You are viewing starlin_elvea

January 2012   01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31
Varla
Posted on 2026.12.04 at 17:41
Dalis šio žurnalo įrašų yra matomi tik įtrauktiems į LJ draugų sąrašą.

Žymės:
Renkuosi mokyti - tai, kuo dabar gyvenu
Kinija, China, kinai - apie Kiniją
Kinų kalba, vertimai, kinų poezija, kinų literatūra, kinų muzika - vertimai iš kinų kalbos arba apskritai apie kinų kalbą, literatūrą, muziką
Atsiliepimai, anonsai, kinas, filmai, kinų kinas, JAV kinas, japonų kinas, Honkongo kinas, prancūzų kinas - apie kiną
Lietuva, Vilnius, lietuviai - apie Lietuvą
Mokslai, švietimas, universitetas - apie mokslus
Fandomai - apie fandomus
Fantastika, kinų fantastika - apie fantastiką
Londonas, SOAS - apie Londoną

----

This journal is mostly written in Lithuanian, but I do post in English (or Chinese) sometimes. All the private stuff is usually friends-only.

Varla

[Vertimai] Faye Wong "Troškimas"

Posted on 2012.01.05 at 23:48
Tags: , ,

Seniai nebuvo vertimo. Štai į Google Reader nukrito naujausia Faye Wong daina su budistiniais prieskoniais "Troškimas". Vertimas (labai) juodas. Čia gyvas atlikimas naujų metų proga, nelabai geras, bet užtat su vaizdo efektais :)


Tarp kalnų ir vandenų, tarp pagodų ir stupų
Tarp pasimatymų ir išsiskyrimų, tarp tavęs ir manęs

Tarp kalnų ir vandenų - tikėjimas yra - toks tylus, toks nebylus
Tarp pagodų ir stupų - maldų vėliavos - tavęs besiilgint
Tarp pasimatymų ir išsiskyrimų - grandinė to, kas buvo ir bus, - kaita po kaitos
Tarp tavęs ir manęs - pasiilgimo gija - ir sapnuos pririšta

Šiame gyvenime - išeinu į kelią - net jei žemė dangus apsivers
Trokštu tik - kelyje - darkart pamatyti tave

OriginalasCollapse )

Varla

Sveikas požiūris

Posted on 2011.11.04 at 19:03
Beveik baigiu žiūrėt tokią dokudramą pavadinimu Educating Essex. Tai yra realūs kadrai, nufilmuoti realioje mokykloje Essex'e.
Daug ten visko pastebiu, o va šiandien už vieno dalyko akis užkliuvo. Pvz. čia yra vieno iš mokinių-serialo herojų profilis. Paskaitykit atidžiai. Ir dabar pabandykit įsivaizduoti kažką analogiško Lietuvoj. Kaip manot, ar lietuviškam profily būtų kur nors užrašyta "svajoja būti santechniku ir elektriku"?? Ir čia ne vienetinis atvejis, pavartykit dar.
Kažko pas mus tos svajonės dažniausiai labai suvienodėjusios. Vadybininkas, anyone?

Varla

:D

Posted on 2011.10.15 at 16:07
"Perhaps women are more able to be reflective or are more open to the idea of reflection because the menstrual cycle gives many women the actual experience of seeing an issue in different  emotional states on successive days. An implicit understanding that the same object/issue can seem different on different days may be 'good practice' for managing personal reflection on complex issues".

(Jennifer A. Moon, "A Handbook of Reflective and Experiential Learning", p.93)

Varla

Kultūrinė kompetencija

Posted on 2011.08.13 at 15:55
Tags: ,
Naujųjų ugdymo programų bendrųjų kompetencijų ugdymo koncepcijoje man truputį kliūva viena kompetencija - kultūrinė. Cituoju iš vidurinio ugdymo bendrųjų programų 10 priedo:

17.7.      
Ugdant kultūrinę kompetenciją, siekiama, kad mokiniai:

17.7.1.      suprastų tautos, šalies, Europos ir pasaulio kultūros prasmę, vertę ir tarpusavio ryšius;

17.7.2.      tapatintų save su Lietuvos ir Europos kultūra;

17.7.3.      orientuotųsi kultūrinėje erdvėje (būtų susipažinę su svarbiausiais kultūros paveldo ir etninės kultūros objektais, kultūros reiškiniais, kultūros kūrėjais, kultūriniais skirtumais ir panašumais) ir suprastų šiuolaikinės kultūros raidos tendencijas;

17.7.4.      suprastų atsakingo, kūrybiško požiūrio į kultūrą svarbą ir aktyviai kūrybingai dalyvautų kultūrinėje veikloje;

17.7.5.      būtų išsiugdę estetinį skonį, išmanytų etiketą ir kritiškai vertintų stereotipus;

17.7.6.      suprastų kūrybinių industrijų svarbą ekonomikai;

17.7.7.      gebėtų pagarbiai ir tolerantiškai bendrauti su kitų kultūrų atstovais ir spręsti tarpkultūrinio bendravimo problemas.

Na gerai, labiausiai norėjau pakomentuoti punktą 17.7.3, kuris rodo, kad terminas "kultūrinė erdvė" suprantamas per nerašytinę lygybę "kultūra=aukštoji kultūra". Bet, tarkim, per daug nekomentuosiu, nes mano nuomonė šiuo klausimu jau ne kartą išsakyta, o vis tik tai nieko nepakeis, nes minėtoji lygybė yra įsitvirtinusi by default :) Gal tik pasakysiu, kad labai norėtųsi vieno dalyko: kad mokiniai ne tik siektų "susipažinti su svarbiausiais kultūros kūrėjais", o ir suvoktų, jog ir jie yra kultūros kūrėjai. Ne kažkas TEN, KAŽKUR, o būtent jie ir visi kiti aplink juos. Iš dalies tą sako punktas 17.7.4, bet ne visai.

O su dideliu klaustuku palikčiau punktą 17.7.2. Išankstinis tapatinimosi numatymas? Kas ta "Lietuvos kultūra", "Europos kultūra"? Kodėl, užuot padėję jauniems žmonėms išlaviruoti šiuolaikiniuose saviidentifikacijos labirintuose, aprėpiančiuose kur kas daugiau nei "Lietuva" ar "Europa", kur kas daugiau net nei fizinė geografinė realybė, mes norime įsivaizduoti, kad yra kažkokia "kultūrinė" dėžutė, į kurią galime įdėti savo mokomųjų tapatybės jausmą?

Varla

One world, one promise

Posted on 2011.08.11 at 19:43
Tags:
Ką gi, (beveik) baigėme nuotykį su anglų skautais Lietuvoje.

Daugiau nei 3000 skautų iš Didžiosios Britanijos dalyvavo 22-ojoje pasaulinėje skautų jamboree (tarptautinėje stovykloje), kuri vyko Švedijoje. Po jamboree visi šie tūkstančiai išsiskirstė po įvairias Europos šalis, kur kelias dienas praleido pažindindamiesi su tos šalies kultūra, gyvenimu ir skautavimu. Tai vadinama Home Hospitality - arba HoHo. Į Lietuvą iš viso atvažiavo 70 skautų - 30 iš Leicestershire, 40 iš Lincolnshire. Pirmoji grupė važiavo į Panevėžį ir rytoj skrenda atgal namo, antroji grupė gyveno pas mus, Vilniuje, ir išskrido jau šiandien.

Visą šitą jamboree reikalą anglai organizavo jau ilgai. Vien dėl šių kelių HoHo dienų Lietuvoje pradėjo tartis dar pernai. Mums tai - vos kelios dienos (nors pasiruošimo buvo), o jiems - išties ilgas experience. Dar būdama Londone, turėjau galimybės prisiliesti prie vieno iš Londono jamboree vienetų atrankos savaitgalių. Lincolnshire skautai taip pat turėjo savo atranką - prieš pusantrų metų. Į jamboree norėję važiuoti jaunuoliai turėjo įrodyti savo motyvaciją, lyderystės, komandinio darbo ir kitokius gabumus. Jamboree galėjo dalyvauti skautai nuo 14 metų, tad jauniausiems per atranką tebuvo dvylika... ir jie jau tada sužibėjo.

Įsivaizduojate, kokia tai patirtis?! Ne tik savaitė Švedijoje. Ne tik trijų tūkstančių anglų vakarėlis Kopenhagoje prieš tai. Ne tik keturios-penkios dienos HoHo nepažįstamoje Europos šalyje. Bet ir pusantrų metų patirties iki tol. Jamboree vienetai turėjo savo stovyklėles, teambuilding'us, fundraising'o renginius. Drauge kūrė savo įvaizdį (emblemas ir t.t.), drauge ieškojo lėšų...

Pas mus atvažiavo pasiruošę, susižinoję apie Lietuvą, pasimokę lietuviškų frazių. Vieno iš vaikinų, gyvenusių pas mane, mama net parašė man atviruką angliškai ir lietuviškai :) Labai jautėsi komandos dvasia. Skiltys veikia kaip laikrodukas, vadovų klausoma... Nors, aišku, kojinės namuose tai voliojosi visur :D Užtat visi mandagūs iki negalėjimo, net per daug mandagūs, bet užtat puikiai jaučia ir savo "misiją". JK vykstant riaušėms, gyvenančio pas mane brituko mama parašė sūnui žinutę: "Jūs dabar esate mūsų valstybės ambasadoriai".

Tai štai. Tokia patirtis šitiems tūkstančiams jaunų žmonių. Sakyčiau, net daugiau nei neįkainojama.

Varla
Posted on 2011.08.07 at 08:50
Pradedam avantiūrą pavadinimu "70 britų skautų atvažiuoja į Lietuvą, 40 lieka Vilniuje, organizuojamorganizuojam" ir tikimės, kad šios vasaros avantiūros tuo ir pasibaigs.

Varla
Posted on 2011.08.04 at 22:00
Tags: ,
http://www.delfi.lt/news/daily/education/ministerija-nenori-teikti-mokyklu-reitingu.d?id=48270785

Apie "gerą mokymo kokybę" labai mėgstama spręsti pagal egzaminų ir stojimų rezultatus. Kam??
Labai liūdna, kai vidurinio išsilavinimo tikslas yra egzamino rezultatas. Nes tai rodo, kad nesuprantama, kam tas išsilavinimas (ir vidurinis, ir pagrindinis) reikalingas. Ne, visai nebūtinai tam, kad įstotum į universitetą. Užteks to aukštojo mokslo kulto, pagaliau. Mokykla turėtų būti ne malūnėlis, "išmalantis" tobulus rezultatus skalėje nuo vieno iki šimto, o vieta, kurioje augantis žmogus mokosi būti laimingas. Mokosi būti reikalingas sau ir jį supantiems žmonėms. Gal jis išmoksta ne matematikos. Gal jis išmoksta pasitikėti savimi, nenuleisti rankų, būti kartu su kitais. Ar tai mažiau svarbu? O kaip tą išegzaminuoti ir kaip tą išmatuoti?

Gerai, skamba labai nekonkrečiai, tad tarkim taip: iš tiesų reitingavimas pagal egzaminų ir stojimo rezultatus neatskleidžia, ko ir kiek mokinys toje mokykloje išmoksta (prisiminkime, kad mokomasi ne tik "žinių", yra ir sąvokos "gebėjimai",  "nuostatos") ir kaip jis toje mokykloje jaučiasi. Ir taip, vienos mokyklos atsirenka stiprią vidinę motyvaciją turinčius mokinius, kitos tokios privilegijos neturi, tad jas lyginti negerai. Visokių mokyklų reikia. Reikia tokių, kurios mokinius atsirenka, nes tik taip galima iš tiesų atskleisti jų potencialą. Reikia ir kitokių, kur mažiau mokantys galėtų mokytis iš labiau mokančių. Bet ginkdie nesuveskime visko į egzaminų rezultatus. Jei būsime matuojami tik jais, bus labai liūdna.

Prieš tai

2011-07-30

Vienu žodžiu, neišėjo man parašyti dienoraščio, nors galvoje tai visada jį rašau. Dabar sėdžiu Frankfurto oro uoste ir kovoju su miegu (Coca Cola ir panašiai). Atsėdėjau devynių su puse valandos skrydį iš Pekino, o dar reikia šešias valandas laukt iki skrydžio į Vilnių. Apmaudu, nes skrisdami Frankfurto link tai skridom virš Vilniaus :) Tai va, Kinijos laiku dabar jau gūdi naktis, į Lietuvą išvis atvyksiu Kinijos paryčiais, o kitą dieną iš ryto reikia būt darbe, tai jėjėjė.

Galiu dabar palyginti jau trijų aviakompanijų skrydžius į/iš Pekino. Finnairu anksčiau skridau, šįkart į priekį – SAS‘u, o atgal – Lufthansa. SAS‘as – ok, nors entertainment system keistokai veikia, neduoda pažiūrėt filmų nuo pradžios iki galo, tai ir nežiūrėjau, miegojau. Lufthansa truputį Pekine privertė sunerimt, kai atėjau registruotis, o ten sėdintis berniukas sako, nėr tavęs, kaipčiadabar, neturi popierinio bilieto?? Nebūtų Kinija... Nieko, savo superduper kinų kalba išaiškinau, kad bilietą man nupirko, turiu tik emailą, dar paklausinėjo, paskambinėjo, ir rado. Bet per skrydį Lufthansa jau visai patiko, nes pavėlavau užsisakyt vegetariško maisto, o stiuardesė ėmė ir surado iš kažkur fantastiškus vegetariškus canelloni, spėju iš business class nudžiovė :p

Skrisdama pažiūrėjau pora filmų: „The Adjustment Bureau“ su Matt Damon bei Emily Blunt, toks lengvas sci-fi. Na, į Emily Blunt man visada gražu žiūrėt :) Bet labiau patiko kitas, vokiškas, vadinasi „Almanya“, čiut neapsiverkiau, bet nenorėjau verkt, nes neturėjau nosinės :) Tikrai rekomenduoju. Genialumas paprastume: lyg ir nieko baisiai ypatingo, bet pataiko tiesiai į dešimtuką. Apie identitetą, emigraciją/imigraciją, kartų dialogą ir taip toliau (Vokietija-Turkija).

Tai štai. Dabar apibendrinant gal galima parašyti, ką iš šitos avantiūros gero išsivežu:

---
Iš tiesų buvo įdomu pabendrauti su kitais kinų kalbos dėstytojais. Geriau supratau, kaip mus Kinijoje mokė kinų kalbos ir kodėl. Geriau supratau tam tikrus kinų kalbos mokymo ypatumus, kurie skiriasi nuo anglų kalbos mokymo ypatumų ir todėl man vis knietėjo juos arba pakeisti, arba suprasti, kodėl taip daroma. Na, tarkim, standartiškai visa kinų kalbos pamoka/pamokų ciklas dažniausiai sukasi aplink „kewen“ – pamokos tekstą. Mokytojas dažniausiai pirma „fuxi“ – padeda pasikartoti seną medžiagą; tada supažindina su „shengci“ – naujais žodžiais, įveda „yuyandian“ – gramatiką ir panašiai; tuomet yra skaitomas „kewen“, na, ir tuomet seka visa kita, žaidimai, pratimai, kas tik nori. Dar vienas dalykas, apie kurį turėjau progos pamąstyti, yra kinų kalbos mokymas per „juxing“ – sakinių struktūras. Buvo įdomu paklausyti, kaip tą daro kiti. Ir dabar daug kas išties labiau makes sense.

---
Pasipraktikavau kinų kalbą – tas visada gerai :) Ir rusų spėjau pasipraktikuot, kas irgi gerai. Šiaip nesuprantu, kaip veikia mano smegenys, nes sėdžiu dabar, tarkime, Frankfurte, ir iškart automatiškai smegenys persiverčia į vokiečių kalbą. Einu Colos pirkti, galvoje sukasi „kann ich hier mit eine Karte bezahlen?“ tipo „broken Deutsch“, bet kai prieinu, liežuvis neapsiverčia, ir kalbu angliškai. Mano galvoje tupi keista vertimo mašina.

Va. O per misiją „Kinija“ įvykdyta štai kas:

--- Pavažinėta Pekino metro. Pekinas auga kuo toliau, tuo labiau. Vis išpuola apsilankyti kas dvejus metus – ir vis kažkas naujo. Labai akivaizdžiai naujo. Šįkart į/iš oro uosto sėkmingai važiavau metro – ką jau beveik būčiau galėjus padaryti prieš dvejus metus, bet neprisimenu kodėl nepadariau, o štai prieš ketverius nusigauti į oro uostą buvo dar daaaaug kebliau.

---Perbrista per balą-ežerą basom. Čia pačią pirmą dieną, išlipus iš metro pliaupė, o Pekino uni. campus‘e kaip tik man skersai kelio susidarė didžiulė bala. Tai ką, pasiraitojau džinsus, nusiaviau batus, čiupau lagaminą į ranką ir perbridau. Buvo džiaugsmo aplinkiniams kinams.

---
Užlipta į vietinės reikšmės kalnelį. Užlipta į Didžiosios sienos atkarpėlę.

--- Pavalgyta: jianbing, suannai, tas keistas arbatinis želė :), mantou, youtiao, zhou, korėjietiškam restorane – ir pupelių skonio ledai (skaniau, nei skamba :))! Išgerta naicha.

--- Paragauta anksčiau neragauto maisto, rekomenduoto kinės (liangpi). Nes paprastai nevalgau, ko nepažįstu. Viskas įtartina. Taip.

--- Pažiūrėta nebaisiai juokinga humoro laida per kažkokią Guangxi televiziją ir nusistebėta, kad tiek daug suprantu.

--- Įsigyta „Santi san“ (trečia tokios scifi trilogijos dalis, kurios antros dalies vis dar neperskaitau)

---
Namo vežama beveik viskas, kas pažadėta: sausas tušas, žalia arbata, kinietė (sic), Coca Colos skardinė (sic). Deja, su Starbucks puodeliu neišėjo, nes šventas įsitikinimas, kad Pekino oro uoste tikrai bus Starbucks‘as pasirodė besantis klaidingas... :( Apskritai tuštoka Pekino oro uoste parduotuvių ir kavinių prasme. O kavinėse kainos, be abejo, kosminės, bet čia jau visų oro uostų savybė.

--- Galiausiai – geras pusdienis Pekine praleistas visiškai atostogiškai. Tiesiog vaikštinėjant, valginėjant, pirkinėjant, per daug negalvojant. Daug žmonių, daug purvo, daug šiukšlių, daug lietaus, daug karščio... kaip visada: nervina, bet vakare kažkodėl pagalvoji, ei! Čia juk Pekinas. Čia juk jėga.


Varla

2011-07-27

Posted on 2011.07.27 at 07:40
Tags: ,
Prieš tai

2011-07-27

Vakar nebaigiau rašyti ir jau beveik pamiršau, ką ketinau užrašyt. Viskas į tokią krūvą susivertė.

Ai, apie maistą kažką norėjau. Maistas čia tik kiniškas :( Labai nedaug kiniško maisto man išties patinka, o tas, kuris patinka, į kūną eina :D Čia švediškas stalas būna. Tai apsivalgau visokių blynelių, šiek tiek skystos ryžių/sorų sriubos (“zhou”). O šiandien buvo nanguabing – moliūginių pyragėlių. Va čia tai nuodėmė!  Anyway, bet be šito man valgomos tik įvairios daržovės, kurių dalis būna arba nežmoniškai karčios (nu kas, kas valgo tokį kartų maistą?!!), arba virtos sultiny vis tiek, tai va, sunku Kinijoje būti vegetaru. Ir per pusryčius niekad nebūna ką gerti. Gerai, kad kinai turi praktika vartot daug šilto vandens, tai kambaryje stovi geriamo vandens penkialitrinis, geriu šaltą.

Pačią pirmą dieną padariau taktinę klaidą, per pusryčius į klausimą „Ar tau patinka kinų maistas“ atsakiau nuoširdžiai „Tiesą sakant, nelabai“. Kitom dienom jau taip nebedariau :D Dar per vieną valgymą įvyko sėkmingas švietimo akto pavyzdys (po tų savaitės trukmės RM/VDU mokymų jau nebeišeina normaliai mąstyt). Švediškas stalas, taigi ateini su maistu, pavalgai, išeini. Bet jei nori dar maisto įsidėt, kaip daryt? Aš automatiškai nešuos tą pačią lėkštę. Nu, o lazdeles padėjau ant servetėlės. Otaigi netaktas ar ką! Aš iš kaimo atvažiavus :) Na, niekas nieko nesakė. Bet kai grįžau, po kurio laiko toks vyresnio amžiaus kolega baigia valgyt, atsistoja ir taip gan tyliai sako man: „Žiūrėk, Dong,“ (mano kiniška pavardė) „aš palieku čia“. Nueina, po kurio laiko sugrįžta su nauja lėkšte (maisto papildymu). Nieko jis manęs nemokė, niekaip prikaišomai nerodė, tiesiog parodė savo pavyzdžiu, kaip reikia daryt. Žavinga.

Previous 10