Varnėnė rūke

Dalis šio žurnalo įrašų yra tik draugams, t.y. juos mato tik tie, kurie yra įtraukti į mano draugų sąrašą.

Žymės:
Kinija, China, kinai - apie Kiniją
Atsiliepimai, anonsai, kinas, filmai, kinų kinas, JAV kinas, japonų kinas, Honkongo kinas, prancūzų kinas - apie kiną
Lietuva, Vilnius, lietuviai - apie Lietuvą
Švietimas, universitetas - apie mokslus
Londonas, SOAS - apie Londoną
Kinų kalba, vertimas - vertimai iš kinų kalbos arba bendrai apie kinų kalbą
Vikipedija, Wikipedia - apie Vikipediją

Įrašai iš Kinijos prasideda čia. Antrą semestrą LJ Kinijoj jau buvo užblokuotas, todėl persikėliau čionais.

----

This journal is mostly written in Lithuanian, but I do post in English sometimes. All the private stuff usually is friends-only, that is, you have to be a registered user and be included in my friends list to be able to read it.

Filmai:

• Ūkų ūkai - labai svajojau pamatyti, pagaliau pamačiau, gražu, labai gražu. Gaila, kad taip trumpai. Ir nieko prie protingesnių už mane recenzentų nepridursiu...
• Coraline - su maumaz ir angellake rekomendacija. Įdomu ir gerai padaryta, akys vietom raibsta raibsta. Bet neužkabina manęs animacija taip kaip vaidybiniai filmai, nors tu ką. Labai patiko muzika. Nepatiko 3D akiniai, akytes skaudėjo.

Knygos:

• Michael Marshall Smith "Only Forward" (arba "Tik į priekį"): perskaičiau su malonumu, vertimas irgi geras - ko daugiau norėti. Rašytojo vaizduotė stebina, jis puikiai išlaiko įtampą ir sugeba vedžioti skaitytoją už nosies porą šimtų puslapių, kol pagaliau pamažu atskleidžia kortas.
• Asimov "Fondas" ir "Fondas ir Imperija" - prieš kokius... šešerius? metus Skaitytoj esu parašiusi kvailiausią savo gyvenime komentarą apie "Fondą", kad knyga buvo tokia nuobodi, jog net nebaigiau skaityti, ir "velniaižin, kas ten ją parašė". Aha. Dabar išsilavinimo spragą užlopiau, ir jau gerai žinau, kas tas Asimovas :) Bet "Fondas" vis tik nesužavėjo tiek, kad įsirašyčiau į jo fanklubą. Nuspėjamą to priežastį žr. žemiau...
• Lem "Žlugimas" (Fiasko). Dar vienas puikus Vido Morkūno vertimo pavyzdys. Ir, be abejo, sklandžios Lemo prozos... Techninės detalės, žinoma, man - tik blizgučiai. Bet knyga neprailgsta net ir su išsamiais techniniais aiškinimais. Tačiau yra vienas dalykas, kurio mano protas niekaip negali priimti: idėja, kad istoriją, ateitį ar visuomenės vystymąsi galima matematiškai apskaičiuoti, užrašyti, numatyti (tas pats ir su "Fondu"). Turbūt panašiai jaučiasi fizikai, SF skaitydami apie greičius, didesnius už šviesos greitį. Suprantu, kad čia SF, kad čia viskas, visokiausios psichoistorijos įmanomos, bet... sunku tokią premisą priimti. Iš tiesų "Žlugimas" dar būtų nieko, bet viską sugadina pabaiga: kontakto užmezgimas. Neįsivaizduoju, kokius signalus kvintiečiai pasiuntė laivui, kad laivo kompiuteris sugebėjo juos išversti į žmonių kalbą (nesvarbu, lenkų - ne lenkų...) Čia jau pernelyg deus ex machina ir gadina visą reikalą, deja.
• Dar skaičiau krūvelę kiniškų SF apsakymų. Vienas visai smagus pasitaikė, vadinasi "Kas paėmė mano piniginę?" Apie studentą, iš kurio pavogė piniginę, tuomet jis atsitiktinai pakliuvo į veidrodinį pasaulį (t.y. per veidrodį), ten rado savo piniginę, grįžo, o paskui paaiškėjo, kad taip pradėjo "domino kauliukų griūtį" - atsirado daugybė paralelinių pasaulių, kuriuose "aš" vieni iš kitų vogdavo pinigines... Jei kada užsimanysiu pasipraktikavimui išversti kokį apsakymą į lietuvių kalbą, šitas bus kandidatų sąraše. Tarp kitų kandidatų dar gali būti to garsiojo Liu Cixin "Juanjuanės muilo burbulas", apie projektą milžiniškais muilo burbulais atnešti lietų į dykumą, nors ten techninių terminų daug. Arba to paties rašytojo "Jos akimis", kuris yra įtrauktas į vidurinių mokyklų programą Kinijoje.

Mūsų kalė reaguoja į maždaug keturias mums naudingas komandas: Sėsk! Gulėt! Vietą! ir Kur vėžlys?

Dar reaguoja į porą jai naudingų: Barankėlė! ir Einam maudytis!

Na, ir dar eik nafig.

Užskaitau:
-- muziką (ypač užsklandėlę - ir muziką, ir vaizdą)
-- Southern accent
-- vampyrą, vardu Bilas (gera pusiausvyra tarp "koks aš šaunus ir geras mainstreaminis vampyras" ir "mano praeitis buvo tamsi ir vis dar mane persekioja")
-- visus vampyriškus juokelius, pvz. žurnalo viršelį su rėkiančia antrašte "Angelina adopts vampire baby". Plius filmukus-reklamas (True Blood etc), kurias turbūt galima ir youtube arba HBO puslapyje rasti.
-- rasizmo temą kitu kampu. Šitą tai labai.

Neužskaitau:
-- vietomis - siužeto. Beveik kiekvienoj serijoj po žmogžudystę - truputį per daug. Nusibosta, ir tiek. Ir nors cliffhanger'iai neblogai paliekami, bet toli gražu neveža ir nekabina taip kaip LOST.
-- kad Sam=šuo, atspėjau geeeerokai anksčiau, nei tai išaiškėjo seriale. Bet čia turbūt dėl Twilight įtakos.
-- neužskaitau Jasono persikvalifikavimo į religinius maniakus. Kažkaip netelpa į jo personažo rėmus...
-- nežinau, ar neužskaitau, bet Sookie vardas yra nebaisiai žavingas mažiausiai dviem kalbomis:))
-- knygų spoileriai sako, kad Billas paliks Sookie, ar tai atvirkščiai. Būūūū :))

P.S. Prie vampyrų temos: būtinai reik pažiūrėti švedišką juostą Let The Right One In. Gandą, kad geras filmas, išgirdau iš kambariokės kino specialistės, bet Londone neprisiruošiau nueiti. Dabar žada ir Lietuvoje rodyti.

Dar vienas dalykas dabar Vilniuj į akis krinta: gatvėse labai mažai (beveik nėra) žmonių vežimėliuose ir su baltosiomis lazdelėmis.

Tekstas prie Delfi video: "Dirigentas Donatas Katkus, daugeliui pažįstamas kaip „Žvaigdžių duetų“ komisijos narys, ketvirtadienio vakarą ryžosi skrydžiui oro balionu."

Va taip.

Čia panašiai kaip kai prie kartais ir dešimtis puikių vaidmenų suvaidinusių aktorių rašo tik paskutinio jų filmo pavadinimą ("Kirsten Dunst, filmo "Žmogus voras-2" žvaigždė...")

呵呵, laiku išvažiavau: kažkuriam iš SOAS'o bendrabučių (nerašė, kuriam) patvirtintas kiaulių gripo atvejis. Laimė, rašo, kad kitiems studentams užsikrėsti rizika menka, o ligonis sparčiai sveiksta.

Kriu.

Sunkus darbas tas lagaminų krovimasis. Sukrauni, ant svarstyklių, nusivylimas... vėl nuo svarstyklių, kažką iškrauni, uždarai, vėl ant svarstyklių... ir vėl nusivylimas... Žmogus nepastebi, kiek knygų, popierių, drabužių ir kitokio šlamšto esi prisikaupęs, kol nepradedi kraustytis. Iš Kinijos paštu iš viso namo pasiunčiau - o dangau! - 80 kilogramų (bet tai daugiausia buvo knygos). Dabar kol kas paštu nieko nesiunčiu, palieku čia, Londone, visai vasarai, bet plaukai šiaušiasi, pagalvojus, kaip čia reikės susisukti kitamet. Jau maž geriau dar kuriam laikui Londone pasilikti, ką čia smulkintis... Prasideda planavimai: kovo mėnesį būtinai grįžt į Lietuvą, tokiu būdu pargabent žieminį paltą ir batus. Viską, kas liks pabaigoj, sukraut į lagaminą, o lagaminą - į mikroautobusą. Ir t.t. ir panašiai. Kiti planai chuliganai: dešimt sluoksnių skrydžiui prisirengti, į kišenes visokių sunkenybių prisigrūsti, o jei piktos tetos oro uoste stabdys, ką tokį bus galima lauk mesti... Antros tokios sėkmės kaip Pekine gyvenime daugiau nepasitaikys - tenykštė teta mane su 29kg nė nėmirktelėjusi praleido.

O atrodo, kas čia yra. Taigi vasara: žieminius drabužius, batus palieku Londone, į lagaminą keliauja tik lengvučiai vasariniai... Baika! Ot ir ne. Sutilpti į 15 kilogramų - užduotis sudėtinga (vien pats lagaminas kokius tris sveria). Tai jau šniurkšt šniurkšt, atsidūsti ir iškrauni kelnes, marškinėlius, diržą, dar vienerias kelnes, dar švarkelį, vieną porą batų... brač! Iš kur čia tiek visko. Ir kaip dabar išgyvent Kiniją be žaliųjų kelnių?? O dar baisiau - yra krūvelė knygų, kurias taip smagu būtų paskaityti per vasarą, bet tenka palikti.

Užtat šiandien, tiubo metro streikui išmušus iš vėžių Londono viešąjį ir ne viešąjį transportą, pasukau iš darbo pusiau autobusu, pusiau pėsčiom, ir užėjau į knygyną išsvajotos storutėlės, šviežutėlės, ką tik leidyklą palikusios mėlynosios Kinijos kelionių knygos... Tik atsiverčiau ir - mmm... Norėtųsi vėl sugrįžti ten kaip anąsyk: be rūpesčių, be nieko - sėdi sau, mokaisi, bendrabutį gauni, stipendiją gauni, atostogų kelionėms turi... Pasaka. Dabar belieka svajoti kada nors gyvenime užsidirbti daug pinigų, pasiimti mėnesio atostogas, susirasti kelionėms kompanijos ir pradingti. Drambliukas aš, drambliukas.

Visuotinis tvarkymasis. Filmai sudėlioti į "lentynėles" - proga pažiūrėti, kokio šlamšto ir nešlamšto mačiau per paskutinius pora mėnesių.

• The Reader - gerai, kad neskaičiau jokių anotacijų prieš žiūrėdama, būtų visai neužkabinęs. Dabar pagrindinė filmo intriga vis tik išliko intriga, bet... kažkoks nelabai išliekantis filmas. Gal todėl, kad keista žiūrėti į vokiečius, kalbančius angliškai?
• Sleuth - dukart penkios žvaigždutės ir dar bonusas. Dėmesį išlaikė nuo pradžios iki galo, ir visa tai - tik du aktoriai! Pagarba (jau beveik noriu nueiti pažiūrėti to "Hamleto" pastatymo su Jude Law, kurį į Londoną atveža... bet sako, bilietai išpirkti)
• Yes Man - juk žinojau, kaip mane purto nuo Jimo Carrey... tai kodėl, po šimts, žiūrėjau šitą filmą??
• Australia - kažkodėl šitas vaidmuo nelimpa Nicole Kidman. Grožis - aha, tuščiagalviškumas - nea. Ta proga pakartotinai permečiau akim Moulin Rouge ir padariau tą pačią išvadą.
• Krrish - oi, jau seniai pažiūrėjau šitą. Bet reikia įtraukti į sąrašą, nes a angellake  rekomendavo:) Ką galiu pasakyti. Indiškas filmas... su indišku Tarzanu.
• The Wrestler - neblogas filmas, gerai perteikta nuotaika. Vienas iš tų, kurie geri, bet nebūtinai juos prisiminsi, metams praėjus.
• The Duchess - kostiuminė drama. Kokios tikitės - tokią gausite.
• Ar jau sakiau, koks nerealus filmas yra The Fall? O P.S. I love you - nagi virkdo, nors tu ką.
• Rachel Getting Married tampo nervus, uj. Vadinasi, filmas geras. Bet nervus tampo.
• Truputis sacharino: Princess Diaries 2 (tik po Star Treko supratau, kad princas - tas pats aktorius, kuris vaidino Jim Kirk), High School Musical 1,2 (niekaip, nu niekaip nesuprantu, kodėl šitą filmą taip gyrė mano draugė kanadietė, su kuria Kinijoj mokėmės!! Disney, bla...)
• Kažką dar labai žiūrėjau... Žiūrėjau filmų apie vampyrus ir ne tik: Blood and Chocolate, Interview with the Vampire, The Queen of the Damned, The Craft. Dar Music Within, apie kovotoją už neįgaliųjų teises Amerikoje. Two Weeks Notice - jau besibaigiant filmui supratau, kad kažkada jį mačiau per TV, ha. 10 Things I Hate About You - nelabai yra ką pasakyti. Baz Luhrmann'o Romeo + Juliet, įdomu. Bandžiau žiūrėti Princess Bride, bet neištvėriau. Na, dar visi Star Wars epizodai, bet čia beveik nesiskaito.

Tik tiek? Esu tikra, kažką praleidau. Štai ką reiškia nuosekliai nesekti, ką žiūri...

Kaip iš tiesų paprasta. Nori sutvarkyti klasę? Įvesk sveiką dozę konkurencijos.
Konkurencija gerai, nes jeigu pasakai, kad dabar dalinsiu ir atiminėsiu taškus už darbą ir elgesį per pamoką, tai staiga visi išmoksta kelti rankas, sakyti excuse me, Miss ir I'm so sorry, netgi skrebenti apykreivius hieroglifus.
Kažkas panašaus beveik sėkmingai veikė praeitą vasarą stovyklėlėje, kai dienos pabaigoje vykdavo linčo teismas pliusų ir minusų dalijimas stovyklautojams.
Viena tik bėda: konkurencija turi vesti į kokią nors pažadėtąją žemę. Šlovės garbės neužtenka. Teks kitą savaitę atsinešti maišelį saldainių, ne kitaip (o laimėti vis tiek juk turi draugystė... ar ne?)

Grįžau.

Žemiau bus daug teksto be nuotraukų (nes nepasiėmiau fotoaparato - atpratau pleškinti).

Primenu, kad esu įsipaišius į 1st City of London skautų tuntą, kur padedu skautų sekcijos (draugovės) vadovams. Šią savaitę (nuo pirmadienio iki penktadienio) dalyvavau tunto stovykloje Gilwell'io parke (praktiškai pačiame Londone, penktoje transporto zonoje). Vien veiksmo vieta jau yra uhuhu (žr. nuorodą), o galimybė pastovyklauti su britų skautais - geriau nebūna. Įspūdžių parsivežiau pilną kuprinę.

( Apie stovyklą Gilwell'io parke )

Tai štai. Viršuj truputį sausokai... Turbūt atsiliepia nuovargis (tuoj griūsiu į lovą, nors ir toks gražiai žydras dangus už lango). Bet iš tiesų per šitas penkias dienas buvo daug emocinio krūvio, daug progų išplėtus akis dairytis aplinkui, semtis įspūdžių ir patirties. Žaviuosi 1st City vadovais. Jie - tikra komanda. Sunku net nupasakoti, kaip visas šitas vienetas veikia. Su vaikais tiesiogiai dirba vadovai, bet tunto reikalus tvarko tunto valdyba, kuri nei sueigas veda, nei į stovyklas važiuoja: daugiausia prižiūri finansus, užsiima administraciniais reikalais ir t.t. Taigi vadija, vaikai, jų tėvai yra didelė, gal ir ne tobula, bet tikrai darni, puikiai susilipdžiusi komanda. 1st City yra vienas iš dešimties seniausių tuntų pasaulyje - įkurtas 1908m. Nenuostabu, kad dauguma vadovų čia tiesiog užaugę ir gali dalintis prisiminimais iš tų laikų, kai jie buvo vilkai, skautai, patyrę skautai... Ne vieno mamos ir tėčiai buvo 1st City skautais ar vadovais, ir jie patys nuo pat pirmų dienų į tuntą atveda savo vaikus. Be galo įdomu pamatyti tokios šeimos gyvenimą iš vidaus. Būdama su jais, juodai baltai žaliai pavydžiu, kad pati augdama nebuvau skautukė - bet ir drauge džiaugiuosi, kad sėdint Nankine nei iš šio, nei iš to į galvą šovė mintis pabandyti pažiūrėti, kas tie skautai ir ką jie veikia. Be skautų būtų daug tuštumos.

Nors stovykla kitokia, nei paprastai įsivaizduojama skautų stovykla, vadovai į ją įdeda be galo daug jėgų, o vaikai džiaugiasi tuo, ką patiria. Na gerai, tarp explorer'ių yra trys merginos, kuriom turėjo būti įvesta taisyklė "stovykloje - jokio makiažo" ir kurios į žygį eina su botais, nes paprasčiausiai atsisako autis ar sportbačius, ar normalius žyginius batus. Bet tai - ne visi explorer'iai. Na gerai, gal nėra to paslapties, pabėgimo nuo pasaulio jausmo, bet vis viena ir tokioje stovykloje laikas sustoja, galima trumpam pabėgti ir užsimiršti, kas laukia grįžus. O be to, juk tai - Gilwell Park: vos už kelių žingsnių - didelis baltas namas, kuriame gyveno Baden-Powell'is, vagonėlis, kurį jam padovanojo pasaulio skautai jubiliejaus proga (susimetę po vieną pensą), įvairių skulptūrų skulptūrėlių, vartų su skautiška lelijėle bei žmonių ir mažų žmogelių, ryšinčių įvairiaspalvius kaklaraiščius...

Via

Popierizmo mažinimo komisija: čia oficialus pavadinimas??

Leonidas Donskis vs. biurokratija

Beveik kaip Haris Poteris ir...

Įdomu, kodėl, nusprendusi pasidomėti artėjančiais EP rinkimais, turiu taip ilgai knaisiotis, kad rasčiau elementarią informaciją apie tai, kas tokie kandidatuoja. Galbūt būnant Lietuvoje matosi daugiau (nors abejoju), čia man prieinama tik informacija internetu. Žinau tik, kad Donskis, nes Delfis rašė. Atrodo, yra oficialus puslapis, ir visa kita, bet jis pilnas kažkokios beletristikos, o konkrečios, aiškiai ir mažai žodžių išdėstytos informacijos apie kandidatus bei rinkimų procedūrą ant lėkštutės padėtos nematau. O reikia. Jeigu tikimasi į EP rinkimus pritraukti žmones, tai be tokios informacijos šansų nėra. Visiška bedugnė...

Taigi. Kas gali rekomenduoti paprastą ir daug intelektualios įtampos nereikalaujantį puslapį su Lietuvos kandidatų į Europos Parlamentą sąrašu bei aprašymais?

Tik bandau būti (euro)pilietiška.

Kol "Ilgumos" ir Dorado kvartetas muzikuoja Lituanicono scenoje (siunčiu linkėjimus!), su fantastika nepažįstama tautos dalis turbūt vėpso į Eurovizijos ekraną. Ir aš norėčiau - ne į ekraną žiūrėti, o ant scenos sėdėti. Deja... Baigėsi mano (šių metų) mokslai, atsėdėjau (na kaip, atlaikiau... ar atidirbau) šią savaitę du trijų valandų egzaminus, taigi dabar utiutiū, (sąlyginė) ramuma, tačiau iki grįžimo namo dar beveik mėnuo.

Sesijos pabaigos proga vakar susikooperavau su pora pažįstamų į naująjį Star Trek'ą. Ne per daug išmanau TOS (daugiau žiūrėjau TNG bei filmus, o naujesnių serialų visai nemačiau), bet bent jau žinau, kas yra tandemas Kirk-Spock-Bones-Scotty-Uhura-Sulu-Chekov. Kadangi neturiu jokio pagrindo trekeriškoms priekabėms, kaip antai "Chris Pine išniekino Kirk'o įvaizdį!", "Enterprise pastatytas kosmose, o ne ant Žemės!" ir t.t., tai laiką praleidau 100% puikiai. Tarp kitko, antroji priekabė, kaip ir daug kitų, kaltinusių J.J. Abramsą kanono išniekinimu, yra labai gerai išsprendžiama pačiame filme - bet čia jau būtų SPOILERIS. Iš tiesų filmas subalansuotas ir niekad ST nemačiusiems, bet man atrodo, kad daug smagumų tokiu atveju vis tik dingsta... Kad ir asmeninių santykių tarp pagrindinių veikėjų klostymasis. Vargu bau ST nežinantiems ką nors reiškia Leonardas Nimoy'jus - ir panašiai. Galiu tik pasakyti kad Kirk'o, Spock'o, Bones, Uhuros, Scotty įvaizdžiai tikrai nebuvo sugadinti. Sulu neypatingas, o Chekov į "originalą" panašus tik savo akcentu - o ir tai. Na bet, jaunesnė versija, tarkim.

Dar, žinoma, žiūrėjau LOSTo sezono finalą. Nekomentuosiu :) Dabar belieka sulaukti paskutinio sezono.

O šiandien atidariau (mhm, tik gegužės mėnesį, kaip gėda :( ) žygių sezoną - su (britais) skautais nužygiavom 15 mylių (~26km) Kente, Medway upės slėnyje. Taisyklė "niekad nežygiuok su naujais batais" pasitvirtino. Maniškiai dar labai nedaug pravaikščioti - bet kaip tu juos pravaikščiosi nevaikščiodamas. Svarbu neišeiti į rimtesnį ir ilgesnį žygį su tokiais :)

Jei yra viena teorija, kurią privalo žinoti visi, studijuojantys Azijos regionus, tai yra orientalizmas. Nors visą sumaištį užviręs Edwardas Saidas kalbėjo apie Artimuosius Rytus (jo 1978m. išleistą knygą "Orientalizmas" galima perskaityti ir lietuviškai), orientalizmo dabar pilna visur, kur tik kalbama apie "Rytus" ar "Orientą".

Tikrai negalėčiau atpasakoti Saido teorijos. O ir nėra ji taikoma žodis žodin, tuolab kad maniškis regionas - visai kitokios specifikos. Kita vertus... argi nėra taip, kad visi "Rytai" kažkodėl sumetami po vienu skėčiu, tarsi tai būtų vienalytis darinys? Kodėl į sąvoką "rytietiškas dvasingumas" įeina ir Tibeto vienuoliai, ir taiči meistrai, ir šinto šventyklos, ir dar kokie sufijai? Čia ir yra orientalizmo (ar orientalizmų) esmė. Pavadiname save "Vakarais" ir gręžiamės į "Rytus" kaip į Kitą, kuris mums padeda apibrėžti save pačius. Labai dažnai "Rytai" buvo siejami su "moterimi", "paslaptingumu", "dvasingumu", ir tai - anaiptol ne naujas fenomenas.

Kinijos studijose sąvoka "orientalizmas" taip pat dažna, ir susilaukė įdomių atmainų. Dažniausiai su orientalizmu siejama Kinijos etninė politika. Atsivertę bet kokį oficialų Kiniją pristatantį leidinuką, būtinai pamatysite margaspalvį paveikslėlį, kuriame puikuojasi savo tautiniais kostiumais apsirėdę etninių mažumų atstovai (dažniausiai - atstovės), o apačioje parašyta kas nors panašaus į "Kinijoje - daugiatautė šalis, čia gyvena net 56 etninės grupės". Apie tai, kaip tos 56 tautos buvo nustatytos, gal kitą kartą. Neatsitiktinai paminėjau, kad nuotraukose ir paveiksluose etninėms mažumoms dažniausiai atstovauja moterys: tai iš tiesų dėsninga. Etninės mažumos vaizduojamos kaip moteriškos, vaikiškos, naivios, nesugadintos, esančios ant "žemesnių evoliucijos pakopų". Tai - tiesiog klasikinis orientalizmo pavyzdys, tik čia tai jau būtų "vidinis orientalizmas" (internal orientalism), bent taip jį vadina Miao etninę grupę tyrinėjusi Louisa Schein.

Etninės mažumos pomaoistinėje Kinijoje iš tiesų turi nemažai privilegijų - nuo papildomų taškų stojant į aukštąsias mokyklas iki leidimo turėti daugiau nei vieną vaiką. Tiesą pasakius, būti etninės mažumos atstovu visai apsimoka: štai kodėl David Wu tyrinėti Bai troško turėti antspaudą pase, pažymintį, kad jie priklauso Bai, nors praktiškai nė vienas jų negalėjo pasakyti, kuo gi Bai skiriasi nuo dominuojančios grupės - kinų chanių (Han). Kaip rašo Louisa Schein, kultūrinė įvairovė pomaoistiniu laikotarpiu yra ekonominio pliuralizmo metafora, taigi yra pakankamai geidžiama. Vis tik šioje įvairovėje yra aiški linija tarp chanių ir ne-chanių, t.y. tarp chanių ir 55 "tautinių mažumų". Čia vėl įsipina orientalizmas - "orientalizmas Oriente" (oriental orientalism), kaip jį vadina Dru Gladney, - nes "tautinių mažumų" egzistavimas padeda apibrėžti chanius. Kad jie galėtų suprasti save, kaip grupę, reikalingas Kitas. Juk chaniai - baisiai nevienalytė grupė, išsibarsčiusi po didžiulę teritoriją. Tuose pačiuose paveikslėliuose šalia spalvingų tautinių mažumų "chaniai" paprastai vaizduojami apsirengę "vakarietiškais" drabužiais, kaip "modernesni" nei kokie Miao ar Zhuang. Beje, hanren ("Han dinastijos žmonės") yra senas terminas, o štai hanzu ("chanių etninė grupė") buvo išpopuliarintas tik Kinijos Respublikos laikais (Sun Yat-seno nacionalistinė teorija dabar atrodo kone atvirai rasistinė...)

Dar vienas orientalizmo Oriente pavyzdys galėtų būti kinas. Galbūt teko matyti tokius garsiuosius Penktosios kartos filmus kaip "Sudie, mano sugulove" (rež. Chen Kaige), "Pakabinkite raudonus žibintus", "Raudonasis gaolianas", ypač - "Judou" (rež. Zhang Yimou). Štai šituos filmus, susilaukusius didelio pasisekimo Vakarų kino festivaliuose ir apdovanojimuose, kinų kritikai kaltino pataikavimu Vakarų orientalistiniam žvilgsniui. Vėlgi, tas pats simbolių rinkinys: užguitos moterys, visagalis patriarchatas, lašelis keistų papročių ir vaizdingos seksualinės metaforos. Rytai nupiešia save tokius, kokius juos mato/nori matyti Vakarai.

Taigi orientalizmas - pakankamai dažnas žodis Kinijos studijose. Apskritai, pasukęs į regionistiką be jo tikrai neišsiversi... (kaip ir be "pilietinės visuomenės", jei pasirinkai kažką iš politikos mokslų srities, hm) Šitoj vietoj pagalvojau apie subaltern, poststructuralist, subjectivity, Frederik Barth ir dar kažką, bet mintis nutrūko, tad...

Ar matėte Tiananmenio aikštės nuotraukų? Matėte, kokia ji didelė ir atvira, kaip šimtai turistų, besifotografuojančių prie Pirmininko Mao portreto, tiesiog ištirpsta didžiulėje erdvėje? Aikštės dydis išties pribloškia. Ten lankiausi 2007-tųjų liepą, buvo labai karšta, aikštės pakrašty tiksėjo laikrodis, skaičiuojantis valandas iki Olimpiados atidarymo... Vienoje pusėje - milžiniškas kompleksas, kadaise buvęs Dangaus Paskliautės (天下) valdovo rūmais. Nuo aikštės juos skiria Dangiškosios ramybės vartai - Tian'anmen (天安门), kuriuos dabar puošia garsusis Mao portretas ir užrašai Tegyvuoja Kinijos Liaudies Respublika bei Tegyvuoja viso pasaulio tautų vienybė (arba "Tegyvuoja [raginimas] "Viso pasaulio tautos, vienykitės!"). Amžinasis Pirmininkas nuo vartų žvelgia į savo paties mauzoliejų, o aikštės šone stovi Didieji liaudies kongresų rūmai.

Čia - vieta, kurioje demonstruojama šalies ir - visų pirma - režimo galybė. Per visą dvidešimtą amžių žmonės ne vieną sykį bandė šią erdvę priešais imperatoriaus rūmus nusisavinti, bet Vakaruose labiausiai žinomi yra 1989 m. balandžio-birželio įvykiai. Tada į Kiniją buvo nukreiptos visos akys: iš dalies ir sutapimo dėka, mat į Pekiną daug užsienio žurnalistų buvo atvykę, laukdami būsimo Gorbačiovo vizito. Gal kas nors gali papasakoti, kaip viskas atrodė iš Sovietų Sąjungos vidaus?..
 

( Istorija prasidėjo, kai... )

The China Beat pateikia nuorodas į YouTube įdėtą dokumentinį filmą "They Chose China", apie pora dešimčių amerikiečių ir vieną britą, pasibaigus Korėjos karui nusprendusius likti komunistinėje Kinijoje.

1919-tųjų gegužės 4-toji. Keli tūkstančiai studentų susirenka Pekine, priešais Dangiškosios ramybės vartus - "Tiananmenį" - protestuoti prieš taikos konferencijos Paryžiuje nutarimą Japonijai perleisti Kinijos Šanduno (山东 Shandong) provinciją. Šandune išskirtines teises nuo XIXa. pabaigos turėjo Vokietija - pralaimėjusi pusė Pirmajame pasauliniame kare. Kinija į didįjį karą įsitraukė 1917m., tikėdamasi, kad jam pasibaigus atgaus visas teises į teritorijas Šandune, tad Japonijos triumfas pasirašant Versalio sutartį nuvylė ir Kinijos derybininkus Paryžiuje, ir visą tautą.

Bet apie kokią "Kiniją" kalbame 1919-taisiais? Pažiūrėję į supaprastintas istorines chronologijas, perskaitysime, kad "1911-taisiais paskelbta Kinijos Respublika", "1912-taisiais atsistatydina paskutinis imperatorius", o "Kinijos Respublikos" era baigiasi, kai ją 1949m. pakeičia komunistinė "Kinijos Liaudies Respublika". Vis dėlto kalbėti apie 1911 (1912)-1949m. laikotarpį kaip apie vientisą yra netikslu. Pastangos kurti demokratinę respubliką baigėsi greitai: jau 1913m. naujai išrinktą Parlamentą išvaikė visais politiniais frontais puikiai manipuliavęs karvedys/prezidentas Yuan Shikai. Paėmęs valdžią į savo rankas, Juen Šikajus tikėjosi ją ir išlaikyti - ir buvo taip tvirtai įsitikinęs, kad tauta trokšta stiprios centralizuotos valdžios sugrąžinimo, kad 1916m. ruošėsi pasiskelbti nauju imperatoriumi. Planus sujaukė jo mirtis. Po 1916m. Kinija vargiai buvo panaši į vientisą valstybę. Tarptautinėje arenoje kaip "Kinijos respublika" buvo pripažįstama Pekino vyriausybė, tačiau joje vadukai greitai keitėsi, o likusią buvusią Kinijos imperijos teritoriją buvo išsidaliję įvairaus plauko karvedžiai, kurie taip pat valdžios ilgai savo rankose išlaikyti nesugebėdavo.

Taigi būtent tokios susiskaldžiusios, vidinių konfliktų draskomos Kinijos derybininkai vyko į Paryžių derėtis dėl Šanduno. Galima įsivaizduoti padėtį šalyje: ypač tarp intelektualų, kurie nuo praėjusio amžiaus pradžios visur ir visaip ieškojo idėjų, kaip atgaivinti nusilpusią Kiniją, nebegalinčią pasipriešinti Vakarų imperializmui. Maždaug 1915m. prasidėjo vadinamasis "Judėjimas už Naująją kultūrą". Į jį įsitraukę jauni intelektualai Kinijos nuosmukio priežastis įžvelgė "tradicinėje", visų pirma suprantamoje kaip "konfucianistinė", kultūroje. Jie ėmė rašyti nebe literatūrine, o šnekamąja kinų kalbos forma; jie kalbėjo apie lygias moterų teises, individo laisvę, kovą su patriarchatu; jie garbino Poną Mokslą ir Poną Demokratiją. 1919-tųjų gegužės 4-toji buvo šio judėjimo kulminacija: intelektualinis šalies elitas išėjo į gatves ir garsiai, vieningai reiškė nepasitenkinimą. Kultūrinis judėjimas įgavo stipresnį politinį prieskonį.

Tai - tik viena data Naujosios kultūros judėjime, tačiau itin reikšminga: gal ne tiek tiesioginiams savo tikslams (Versalio sutartis liko tokia, kokia buvo), kiek įtaka tolesniam Kinijos valstybės ir visuomenės vystymuisi. Daug Naujosios kultūros judėjimo narių vis palankiau žiūrėjo į revoliucinius įvykius Rusijoje, ir jau 1921m. įkurta Kinijos komunistų partija. Gegužės Ketvirtosios judėjimas tapo reikšminga simboline data. Rana Mitter Gegužės Ketvirtosios reikšmę Kinijos istorijai lygina su septintojo dešimtmečio judėjimų reikšme Vakarams.

Visai ne sutapimas, kad 1989-tųjų balandį prasidėję tylūs studentų sujudimai Pekine ypač išaugo būtent gegužės 4d. - ir kad visa tai vyko būtent Tiananmenyje. David Strand knygoje "Rickshaw Beijing" rašo apie Tiananmenio aikštės virtimą "aikšte" Gegužės Ketvirtosios ir vėlesnių miestiečių sujudimų dėka. Erdvė, dabar vadinama Tiananmenio aikšte, XXa. pradžioje tebuvo atvira vieta priešais vartus į imperatoriaus rūmus. Galia ir valdžia žvelgė iš imperatoriaus rūmų į erdvę priešais. Tūkstančiais suplūsdami į šią tuščią erdvę, miesto gyventojai parodė norą perimti galią, nusavinti viešąją erdvę ir paversti ją savo politine erdve.

Šiandien - Gegužės Ketvirtosios devyniasdešimtmetis. Po mėnesio sueis dvidešimt metų kruviniems įvykiams Tiananmenyje. Nenuostabu, kad Kinijos stebėtojai išplėtę akis laukia, kas bus. Turbūt nebus nieko, bet galima manyti, kad Vakarų spauda artimiausią mėnesį bus labai budri. Na, o pačioje Kinijoje, praėjus Darbo šventei, Hu Jintao bei kiti lyderiai lankosi ir Gegužės Ketvirtosios jubiliejaus renginiuose. Hu Jintao visos šalies studentus ragino "aukštai iškėlus nešti šlovingą patriotizmo vėliavą" ir "visomis jėgomis stengtis išlaikyti Gegužės Ketvirtosios dvasią". 五四运动万岁？

Internete jau galima pasižiūrėti grupelės britų entuziastų sukurtą 40 min. trukmės filmuką "The Hunt for Gollum" apie tai, kaip Aragornas ieškojo Golumo tam pasprukus iš Mordoro.

Žiūrėkite čia. Filmo puslapis: čia.

Rudenį turėtų pasirodyti ir seserinis projektas - filmas apie Aragorno tėvus Born of Hope.