Varnėnė rūke

Dalis šio žurnalo įrašų yra tik draugams, t.y. juos mato tik tie, kurie yra įtraukti į mano draugų sąrašą.

Įrašai yra apsagstyti žymėm:
Kinija, China, kinai - apie Kiniją
Atsiliepimai, anonsai, kinas, filmai, kinų kinas, JAV kinas, japonų kinas, Honkongo kinas, prancūzų kinas - apie kiną
Lietuva, Vilnius, lietuviai - apie Lietuvą
Švietimas, universitetas - apie mokslus
Vikipedija, Wikipedia - apie Vikipediją

Kinijos Odisėja prasideda čia. Antrą semestrą LJ Kinijoj jau buvo užblokuotas, todėl persikėliau čionais.

----

This journal is mostly written in Lithuanian, but I do post in English sometimes. All the private stuff usually is friends-only, that is, you gotta be a registered user and be included in my friends list to be able to read it.

Iš čia:

Jis pridūrė, kad visuomenė turėtų liautis vadovautis stereotipu, kad vairuoti yra žmogaus prigimtinė teisė. „Ne kiekvienas yra gimęs vairuoti. Visi įsivaizduoja, kad jeigu meška važiuoja dviračiu, tai kiekvienas būtinai turi vairuoti automobilį. Jauni vairuotojai turėtų nuvažiuoti į aikštelę Molėtų plente, kad pažiūrėtų, kas nutinka viršijus greitį ar nesilaikant Kelių eismo taisyklių. Ten stovi automobiliai, kurių vairuotojų jau nebėra gyvų“, – patarė pašnekovas.

Taip, turiu aš teises. Jau treji metai. Paskutinį kartą prie vairo sėdėjau 2006 m. liepą. Man nejauku. Kiekvienas išvažiavimas - stresas. Parėjusi valandą drebu, net jei viską pravažiuoti pavyko gerai. Privalau savo maršrutą gerai pažinoti ir šimtą kartų pravažiuoti mintyse iš anksto, su visais algoritmais, kaip ir kada perjungti pavarą, kurioje vietoje persirikiuoti, kuria eile įvažiuoti į žiedą. Didžiausias košmaras - įkalnės. Jeigu maršrute yra įkalnių, tai važiavimo išvakarėse sapnuoju, kaip nesugebu pajudėt iš vietos. Aš žinau - "su praktika viskas ateis, su praktika". Daug šnekučiai šneka tokių patarimų... Bet neturiu noro dabar vairuoti, nors tu ką. Kai jau mirtinai reikės, tada pradėsiu: bet kokiu atveju net dabar reiktų viską mokytis iš naujo, nes kartais suabejoju, kurioj pusėj stabdis. O juk, galų gale, viskas vien tik dėl to prakeikto stereotipo, kad "vairuoti yra žmogaus prigimtinė teisė"...

Oi kaip jau nusibodo viskas. Atrodo, juk vieną dieną tyčia skyriau tik poilsiui, tačiau prie miegučio vis viena traukia gerokai, vos atsivertus ką nors rimtesnio. Kad ir nelemtuosius kiniškus lapus Prahos seminarui - kurių velnių aš ten veliuosi? Pavarčiau, pabandžiau paskaityt vieną sakinį... ir supratau, kad nieko nebus. Vis dar plaukiojančiai galvai liepti skaityti XVI amžiaus tekstus tradiciniais (ir neaiškiai atsispausdinusiais) hieroglifais yra paprasčiausiai nesąžininga. Pradedu manyti, kad geriau atsisakyti šio savaitgalio nuotykių, kokie viliojantys jie bebūtų, nes prieš išvažiuojant iš namų savaitei negerai šitaip žaisti net ir su peršalimais, ypač kai dar laukia pora knygučių apie Mao ir kompaniją artėjančiam egzaminui. Nekenčiu slogos ir kosulio. Man jie greit nepraeina.

Kai šitokia nuotaika, labiausiai traukia žiūrėti visokius "Mr Magorium's Wonder Emporium" - ir netgi "Totoro" pažiopsojau (ta proga, kad  Aiquen su Zae visko "iš tos serijos" savaitgalį prikrovė). Tačiau šaukia, šaukia, Ktulis mane šaukia šaukia prancūzų kalbos egzas ir pribaigtinas antropologijos atsiskaitymas. Bent focus grupės transkripciją vakar iškankinau iki galo... Bet taip tingiai viskas einasi, nors tu ką. Ir nedaug beliko, atrodo, ir neturėčiau kuo skųstis, nes bakalaurinis parašytas, pataisyt belieka, ale...

TAISA: Baisus Baltas Šuo. Nuotrauka iš pernai metų, bet graži :]

Šviežiuose bakalaurinių nurodymuose yra pasakyta, kad paraštės turi būti 3,17 ir 2,54cm. Ką daryt, jei mano Worde galima nustatyti paraštes tik centimetro dešimtųjų dalių tikslumu? Kurioj vietoj keisti parinktis?

Ir vėl sesijos metas - ir vėl susidarinėju pamatytinų filmų sąrašėlį. Nors kišenėj vėjai tuoj švilpaus, atsarga gėdos nedaro.

* "Kolekcionierė" - debiutinis Kristinos Buožytės filmas, susilaukęs visai neblogų atsiliepimų.
* "Seklys" - vėlgi, neblogų nuomonių girdėtą apie šitą filmą. Be to, Michael Caine'as ir Jude'as Law...
* "Mergaitė ir lapė" - pasižymiu todėl, kad autorius tas pats kaip ir "Imperatoriaus kelionės". Jei norėsis ko nors gražaus, šis filmas turėtų tikti.
* "Kasandros prakeiksmas" - gėda, nemačiau nė vieno Woody Alleno filmo. Pats metas pamatyti.
* "Manęs čia nėra" - apie Bobą Dylaną kiek neįprastoje biografinėje (?) dramoje.
* "Narnijos kronikos: Princas Kaspijanas" - bėda bėda, prieš žiūrint filmą, dar reiks pagaliau perskaityti knygą, nes taip visos serijos ir nebaigiau.

Matau, kad kai kas jau grįžo iš kono, na, aš grįžau tik ką tik (į namus, kuriuose, pasirodo, vandentiekio avarija, todėl nei į dušą, nei arbatos normaliai išsivirt... :[ Palauksiu dar pora valandų ir eisiu į parduotuvę vandens, jei neatsiras). Kiek gaila, kad praleidau penktadienio programą ir kad šeštadienį ne iki galo viską pamačiau. Užtat kažkaip netikėtai atsidūriau Protmušyje, net gavau MtG dėžutėlę dovanų, chacha :] Nors iš tiesų ta dėžutė priklauso mishrunei, nes teisingą atsakymą ji pasakė iškart nuskambėjus klausimui, bet kažkodėl sarmatijosi kelt ranką. Nusprendėm, kad dovanėlė atiteks trečiajam asmeniui... ;)

Man tai - trečias konventas. Galimas daiktas, artimiausiuose dviejuose neišeis dalyvauti, bet jei išeis - arba kada išeis - reikės vėl imtis kokios nors paskaitos etc. Vien dėl to, kad įrodyčiau, jog galiu geriau :((( Kad pati vietom nesupratau, ką šneku (o tiksliau - supratau, bet nesugebėjau normaliai sudėliot į sakinius), priežastis paprasta: per savaitę normaliai miegojau tik vieną naktį, paskaitai nuosekliai pasirašyti laiko ir jėgų neturėjau, o dar atvažiavau su kylančia temperatūra ir dūzgiančia galva... Atsiprašau, tikėjaus, kad bus geriau. Jei turėsiu laiko, tyčia pabandysiu surašyti viską taip, kaip turėjo būti (be diskusinių dalių - dėkuidie, buvo jos, nes kitaip būtų buvęs visiškas krachas). Kaip sako liaudis, mirtis alyvose.

Visa laimė, kad filksingo repeticija ir po to koncertas privertė pamiršti temperatūrą. Be kreivo įstojimo "Vilkolaky" bei nelemtojo "KoloKtulhu" viskas lyg ir išėjo gerai (žinau, kad Shizzaras man neatleis už visišką ritmo nepojūtį, na, bet gal publika nepastebėjo, a?... :))) Šimtąsyk ačiū visai muzikuotojų kompanijai!! Buvo gerai. O jau dainuojanti ir šokanti publika - pats puikiausias atpildas, kokio gali tikėtis atlikėjai.

Pakeliui į Vilnių pradėjau skaityti "Vėją nuo jūros" - jau kabina. Žiūrėsim, kas bus toliau :]

Aš labai smarkiai juoksiuos, kai po "Darom" koncerto prie Baltojo tilto liks kalnas alaus butelių ir traškučių pakelių, kurių jau niekas neberinks - nesgi akcija baigėsi...

Viskas, baigiau rašinėlį. Na, taisyt tai dar reiks, žinau, nes visokie papilstymai penktą ryto geruoju nesibaigia. Bet jeigu reikės dar trumpint... žinot gi, kaip grafomanui sunku negailestingai karpyti savo išgimdytą tekstą! Dabar galima eit pabaigt Lituanicono pakalbėjimą ir leist rytoj sau pamiegoti iki kokių, na, pusės dešimt!!

Pastebėjimas: su tom šiuolaikinėm madom - bėda. Niekad nežinai - drabužis skirtas nėščiosioms ar ne :p

Praha neatsiliepia. Kas per organizacijos ten... Kaip aš, jų manymu, lėktuvo bilietus gausiu... Taip kad dar visai neaišku, ką darysiu antrąją gegužės savaitę.

Pastebėjau šįryt, kad erkę pasigavau. Bjaurybės, nepagailėjo...

Susivokiau, kad šiandien atsėdėjau ko gero paskutines paskaitas universitete. Perspektyvoje - dar dvi, kuriose galbūt dalyvauti negalėsiu, taigi... Labai jau greit tie aštuoni semestrai prabėgo.

Užtat pažadėjau rytoj atnešti bakalaurinį, o jis dar labai nekokios stadijos, taigi šiąnakt reikia jiayou - "pridėt kuro", - kad rytoj būtų galima ramia širdim pabaigti Lituanicono pasipasakojimą, pratęst transkribavimą, o trečiadienį susikraut kuprinę savaitgaliniam maratonui. Stooovykla, ei, stovykla! O po stovyklos - Kaunas, Lietuvos širdis. Jiayou.

Dar prisiminiau, Kulionių kinai įsigudrino paparčių ūglius rinkti ir valgyti. Pasirodo, iš Kinijos jie eksportuojami į Japoniją, Korėją už visai nemažus pinigus. O čia - pilni miškai, tik eik ir skabyk.

Ir vėl reportažas iš lauko. Šįkart - tikrai lauko (field), nes su V. važiavom turėdamos tikslą padaryti focus grupę savajam antropologijos metodų egzaminui. "Profesinė etika" ;) neleidžia man čia atskleisti paties focuso, tačiau galiu pasakyt, kad šitas mini tyrimas visai pavyko (nepaisant didelės abiejų mūsų baimės). Informantai bendravo noriai, tiesą pasakius, net neišklausė iki galo, ką mes ten darom, tiesiog buvo iki tol vykusio pokalbio pratęsimas, tik su diktofonais ir truputį labiau struktūruotas mūsų klausimų.

Abi dienos pasitaikė puikios, ir tiesiog tobulai tiko Jorei. Naktį žvaigždės kvapą tiesiog gniaužė...

Kinai visai nenustebo, kad atėjom dviese, ir iškart pavaišino karštais pačių keptais paplotėliais, paskui - kava. Pasėdėjom turbūt daugiau nei pusvalandį, tada lyg tarp kitko paprašiau pagalbos su namų darbais ir skėlėm 45-ių minučių focus grupę. Kas įdomiausia, pasikartojo kai kurie pasisakymai iš bandomojo interviu, nors anie du informantai į šituos tik šiek tiek panašūs. Paskui, prasukusios pro namus, nuėjome pasižvalgyti į Jorės vakarojimus, o ten sutikom tris kinus, su kuriais anksčiau nebuvome bendravusios. Taip prie Etnografinės sodybos tvoros netikėtai (ir "slaptai" :)) pravedėme dar vieną - neformalų interviu, kurio rezultatai atskleidė anksčiau nepastebėtų tiriamosios grupės dalykų. Grįžusios iki trijų nakties transkribavome focusą... Aš - nuo vidurio, V. - nuo pradžios. Per tris valandas bendrom pastangom sutranskribuota vos 10 minučių :/ Transkribavimas prasitęsė ir šiandien: šitai buvo pavadinta "kompiuteriniu pliažu" :)

Kinai atsilankė ir sekmadieninėje Jorės dalyje. Tiesa, šįkart ne trys, o visas būrys (būriai: ten esama vidinių grupelių... ką ir padėjo išsiaiškinti neformalusis interviu). Pakviest juos nebuvo mano idėja, na, asmeniškai man jautėsi, kad jie ten ne vietoj, bet iš dalies gal ir įdomus sprendimas. Kaip ten sakėt, reportažai iš kitos planetos? Tai va, šįkart kita planeta atėjo į Žemę. Sako, paskui jie vaidenosi ir prie Stebyklos, bet mes ten nėjome (sėdėjom "pliaže"). Labai gerai, kad nebuvo jokių incidentų. Ir gerai, kad jie iš čia išvažiuos rugpjūtį (beje, atvažiuoja dar viena partija, ir greitai Kulionyse jau bus 40-ties kinų mini chinatownas). Maža kas iki tada gali nutikt.

Skaičiau medžiagą apie etnografinius interviavimus, ir viena sekcija nori nenori privertė prisiminti garsųjį 42. Pacituosiu (paryškinimai mano):

I was reading some material on ethnographic interviewing, and one section reminded me of the famous Answer to Everything - 42. Quote (my emphases):

It is basic to communications theory that you don't start getting any information from an utterance or event until you know what it is in response to - you must know what question is being answered. It could be said of ethnography that until you know the question that someone in the culture is responding to you can't know many things about the responses. Yet the ethnographer is greeted, in the field, with an array of responses. He needs to know what question people are answering in their every act. He needs to know which questons are being taken for granted because they are what "everybody knows" without thinking.... Thus the task of the ethnographer is to dscover questions that seek the relatonship among entities that are conceptually meaningful to the people under investigation.

Kol kaupiau drąsą ir šlifavau kinų kalbos mandagybes, ruošdamasi skambinti paprašyti kinų, kad leistų rytoj mums su Vika iš jų paimti interviu, žiūriu - skambina patys. Čia jau trečias kartas, kad skambina: pirmąkart turbūt tiesiog pašnekėti norėjo, pretekstą susiradę :), antrą kartą teko paversti iš rusų kalbos (aha, žinau...), dabar - iš lietuvių, bet vis tiek nesupratau iki galo, kokia ten bėda, nes lietuvis (šiaip tai rusas iš akcento) viena sakė, kinas - kita. Jau rengiausi čiupt progą, paklausti dėl to interviu, bet kažkaip nespėjau, pokalbis užsibaigė tuo, kad rytoj atvažiuosiu ir apsilankysiu. Taigi dabar belieka viltis, kad neišsibaidys mūsų "antropologinių bandymų" tiesiog ten nuvažiavus... Aš jiem paslaugą - jie paslaugą man, argi ne sąžininga? :)

Va, šiemet Jorė turėtų būt saulėta ir šilta! Kiek tik buvus, visada lydavo ar bent būdavo apsiniaukę...

Tokiu oru lyg ir reiktų pavasariškom temom rašyt, bet kad augalų nepažįstu, apie orą gražiai nemoku, su optimistine poezija prastai... :p Užtat pagaliau prisiverčiau išnešti savo kūną laukan pabėgioti. Iš manęs visada buvo prasta sportininkė, o bėgiojimas - pats nemaloniausias fizinio pamokų momentas. Niekad neįvykdydavau normatyvų (kaip ir granatos metimo - dėkuidie, licėjuj to daryt nebereikėjo). Vienu metu vaikščiojau gan dažnai į sporto klubą, visai patiko man aerobika (stepas, box...), tačiau kažkaip nustojau, bėgiot pradėjau - nusibodo tvankios salės ir žmonių sangrūdos.

Na, bet aš ne apie save :) Man įdomu, kur žmonės Vilniuje bėgioja. Gerai, jei gyvena kas šalia Vingio parko ar kokio patogaus miškelio. Ašai irgi galėčiau eiti į Sapieginę, bet kadangi bėgikė esu nerimta, tai dėl penkiolikos minučių palakstymo eiti penkias minutes iki miškelio (bėgt nepatogu kažkaip), o paskui tiek pat atgal - neapsimoka. Nebent eičiau, pavyzdžiui, taiči daryt. Senokai jau nieko nedariau, ir neprisimenu... Vakar pasakojau apie Kiniją, rodžiau nuotraukas, vienas iš paminėtų dalykų buvo parkų kultūra: kaip visi anksti ryte ir vakarop renkasi į parkus, stadionus sportuoti, aitvarų laidyti, operų dainuoti ir t.t. Prisiminiau bėgiojimus universiteto stadione... ech... reiks prisiversti nueiti iki Kalnų parko, ar ką. Bet vėl - jei būčiau rimta bėgikė, apsimokėtų, o dabar ir Vileišio gatvė turi tikt.

Tai va, apie Vileišio gatvę. Nėra tai pati geriausia bėgiojimui vieta. Dabar išbėgau pusę devintos, ir tai mašinų dar nemažai. O jau apie oro užterštumą Vilniuj šiuo metu nekalbėsim... Bėgi ir trauki į save visas išmetamąsias dujas. Kartą Berlyne mačiau žmogų, bėgiojantį tiesiog judrios gatvės (dar ir kelio darbai ten vyko tuo metu) pakrašty, netoli Potzdamer Platz. Kaip taip galima?? Vilniuje irgi prieš kokią savaitę pastebėjau moterį, kuri bėgo per Mindaugo tiltą, o tuomet pasuko Kosčiuškos gatve - bet paskui, mačiau, nubėgo iškart žemyn, prie upės.

Dėl taiči tai kažkaip truputį nejauku :) Kinijoj užėjus į universiteto stadioną ko tik žmonės nedaro: šokinėja su šokdyne, žongliruoja, raumenis tempia, badmintoną žaidžia, kažkokiom lazdom mosikuoja, per aikštės vidurį, aišku, - futbolininkai, o aplink senyvi žmonės vaikšto atbuli, plodami rankomis... Bet aš savo namo kieme gal taiči geriau nedarysiu :) Jei tikrai užsimanysiu, eisiu į Sapieginės miškelį.

Pavasaris! Nors jau balandžio pabaiga, bet, šimts pypkių, pavasaris. Baigiau rašyti juodžiausią bakalaurinio juodraštį. Aišku, darbo dar labai daug: reikia pereiti visą darbą, iš grubių filmų analizių padaryti konceptualias išvadas su daug protingų žodžių, dar nukirpti kokius penkius puslapius, nes grafomanija - negerai (jau girdžiu žmones sakant "kad man tokios problemos...") plius mostelti pačias abstrakčiausias ir konceptualiausias išvadas pabaigoje. Bet vis tiek pagrindas jau yra... Bus galima pagaliau prisėsti prie Lituanicono paskaitos, nes jau baisu, kas ten gausis. Ir dar rytdienos Kinijos dienai OriDi reikia nuotraukėlių parankiot.

Nežmoniškais kiekiais geriu kavą, žalią arbatą ir valgau šokoladą bei naminę duoną. Mūsų namuose atsirado toks nerealus prietaisas - duonkepė. Sudedi miltus, sviestą, cukrų, mieles - na, kas parašyta knygutėj, - paspaudi mygtuką ir po kelių valandų ištrauki šiltutėlę naminę duoną! Pasaka :)

Bandomasis interviu restorane nepasisekė ne tas žodis. Nepavyko prakalbinti, nors tu ką. Nusprendžiau, kad iš manęs antropologės nebus... o gaila, nes turėjau planų :( Jau labai baisu darosi, kaip šeštadienį reikės daryt aną didįjį egzamininį interviu. O ką jeigu jiem paskambinsiu ir jie sakys ne, nekalbėsim??

Prie upės pražydo jazminai ievos, reikia eiti pagaliau pabėgioti, visai apkerpėjau. Pasiimčiau šunį, bet faktas: šuo bėgiojant tik trukdo. Bent jau mano šuo ;)

TAISA: Kaip juokinga :)) Klausom tą savo nelemtąjį interviu ir per Skype aptarinėjam... Vienoj vietoj niekaip nesuprantam, ką informantas turėjo omenyje. Ir taip vartom, ir anaip. O įdomiausia, kad įraše tai girdisi mūsų abiejų su Vika "linksėjimai" (mmm, aaaa, aha...) - nors nė velnio mes nesuprantam!! :)

TAISA 2: Neištversiu! Klausau įrašo ir skaičiuoju, kiek klaidų gramatinių vienam sakiny sugebu padaryti. Tai žiauru! :D

Kažkodėl prisiminiau šiandien visokiausius slapyvardžius, su kuriais esu klaidžiojus interneto erdvėje. Kadangi tas klaidžiojimas prasidėjo prieš 10-11 metų, visko būta... Prisimenu kažkokį forumą, kuriame buvo ir kinomanų skyrelis. Kaip jis ten vadinosi... laisvė ne laisvė... pilkas toks buvo. Tada buvau gal kokių 14-os, ir susigalvojau velniškai kietą slapyvardį "zhiogaz". Vai vai. Paskui užklydau į buvusią "Bangą" (dabar, regis, Bitės plius forumai), tenykščiai kinomanai jau tada buvo labai stiprūs. Bangoj vadinausi dar šūstriau - "nikki". Atrodė toks ypatingas tada šitas slapyvardis... :)

Dar kažkokių savo tikro vardo variacijų buvau primėčius, bet daugiausia - baisiai slapti slapyvardžiai, kaip kad šitas, kuriuo dabar vadinuos, - "starlin". Seniai jis man nepatinka, bet prilipo kaip vantos lapas prie... tai nebeišeina nusiimt. Sugalvojau jį 2002-aisiais pavasarį, kai ryžausi užsiregistruot į tokį anglišką Tolkieno fanų forumą (TORC). Kaip tik tada užplaukiau ant Tolkieno bangos, bet buvau ganėtinai žalia, todėl sugalvoti "tikrą tolkinietišką" vardą buvo problema. Užtat ir rezultatas nekoks: paprasčiausiai galūnė -lin atrodė "į temą" (tik vėliau supratau, kad skambėjo "elfiškai"), o žvaigždės man visada patiko, todėl sulipdžiau į star-lin. Po kokių metelių TORCe pradėjus ragauti tekstinių RPG, prisireikė susigalvoti savo nikui etimologiją. Pavarčiusi žodyną supratau, kad manasis slapyvardis gali būti greitosiomis ištartas žodis starling - "varnėnas". Šitaip prasidėjo visokios istorijos apie Varnėnę. O "rūke" - todėl, kad kažkada, ieškodama varnėnų paveiksliukų internete, radau tokį, užvadintą "misty starling" (žr. avatarėlį, kurį dabar užsikabinau). Labai juokinga pasirodė, kaip koks ežiukas rūke. Va taip... Užtat Vikipedijoj esu Leia - nes princesės Lėjos vardas užkabino jau patį pirmą kartą pažiūrėjus Star Wars :) Ir dar toks kabliukas: vienas iš RPG personažės Starlin vardų buvo Ettelewen, arba Ettelie - kas yra mano tikrojo vardo vertimas į Tolkieno elfų kalbą. Iš to Ettelie kažkaip vienu metu buvo atsiradęs variantas Ette-leia, ir nuo jo Vikipedijoj nusikabinau "Leia".

Ot slapukavimas... :)

Man atrodo, jei dabar vėl stočiau į licėjų, neįstočiau :) Stojimo testas: čia (pdf).

Dalyvauti Shutdown akcijoje neturėtų būti sunku tiems, kurie gegužės 3-ią bus Gatvės muzikos dienoj, Darom 2008, Lituanicone, gamtoje ar dar kur nors :) Čia - ne elektros taupymo akcija (nors į tai tinklalapyje atkreipiamas dėmesys), o daugiau kiekvieno žmogaus energijos, darbingumo ir t.t. Periodiškai vis pasidarau dieną be kompiuterio, nes nebeįmanoma jau.

Wikinautinis žaidimas: eini į anglišką Wikipediją, spaudi "Random article" ir stengiesi per ne daugiau nei penkis paspaudimus nueiti iki "Jesus Christ". Arba bet kurio kito iš anksto pasirinkto straipsnio.

Užsienio spaudoje pasirodžius žiniai, kad Kinija per Olimpiadą išvaro visus užsieniečius studentus, Xinhua iškart paskubėjo pranešti, kad tai - gandas.